Kartu europarlamentarai teigė, kad parlamentinį tyrimą atlikusi
Lietuva gali tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims, kurios galėjo
dalyvauti slaptoje terorizmu įtariamų asmenų gabenimo ir kalinimo
programoje, kurią Jungtinės Valstijos pradėjo po 2001 metų
rugsėjo 11-osios išpuolių.
Pranešėja šiuo klausimu paskirta žaliųjų atstovė prancūzė
Helene Flautre penktadienį žurnalistams sakė, kad
prokuratūros pozicija nevisiškai sutampa su parlamentinio tyrimo
išvadomis.
„Prokuroras aiškiai pasakė, kad niekas nebuvo kalinamas. Būtent
todėl mums tai sukėlė nemažai klausimų, nustebino netgi,
pateiksime prokurorams raštu klausimų ir bandysime išsiaiškinti
būtent šį aspektą“, - per spaudos konferenciją Seime sakė
europarlamentarė.
Trečiadienį europarlamentarus priėmęs generalinio prokuroro
pavaduotojas Darius Raulušaitis sakė, kad pernai nutraukto
ikiteisminio tyrimo metu „buvo nustatyta, kad nė vieno tokio asmens
kalinamo nebuvo“.
2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą identifikuoti du
objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos
patalpos sulaikytiesiems laikyti, taip pat nustatyti keli su CŽV
siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais.
Seimo patvirtintose išvadose skelbta, kad komitetui liudiję
asmenys neigė prielaidas ir galimybes, jog Antaviliuose esančiame
komplekse, kur dabar yra Valstybės saugumo departamento (VSD) mokymo
centras, buvo laikomi ar tardomi asmenys.
Tačiau parlamentarai nurodė, kad „pastato patalpų išdėstymas,
uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas
buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių
pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“.
„Iš prokurorų išgirdome, kad jie turi įrodymų, jog niekas
nebuvo kalinamas, o parlamentinio tyrimo išvadoje buvo sakoma, kad
nėra įrodymų, jog asmenys galėjo būti kalinami. Tai skirtingi
dalykai“, - svarstė H. Flautre.
Pasak jos, taip pat svarbu gauti daugiau informacijos apie
skrydžius, siejamus su CŽV, siekiant nustatyti, ar turi pagrindo
nevyriausybinių organizacijų pranešimai, kad Lietuvoje galėjo
būti laikomas palestinietis Abu Zubaydah.
Abu Zubaydah buvo suimtas 2002 metais Pakistane. Jo teisininkų
teigimu, vėliau jis laikytas slaptuose centruose Tailande, Lenkijoje,
Maroke ir Lietuvoje, o nuo 2007 metų yra Gvantanamo kalėjime.
Lenkijoje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, teisinis procesas ten
tebevyksta.
„Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje taip pat dar nėra viskas
išsiaiškinta, nėra viskas aišku apie skrydžius“, - kalbėjo
H. Flautre.
Europarlamentarai penktadienį apsilankymu Seime baigė trijų
dienų vizitą. Jo metu delegacija lankėsi Generalinėje
prokuratūroje, susitiko su teisingumo ministru Remigijumi
Šimašiumi, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais,
apžiūrėjo maždaug 15 kilometrų nuo Vilniaus centro esančią VSD
bazę.
H. Flautre teigimu, delegacijai susidarė įspūdis, kad „tiesiog
Lietuvos saugumo tarnybos saugo tą pastatą, kad ten nebūtų vykdoma
jokia veikla“.
„Mums ta dviguba struktūra, dvigubos sienos, matėme jas, ir
štai, pavyzdžiui, patalpų dydis skirtingas, jų išdėstymas taip
pat labai specifinis“, - įspūdžius iš vizito Antaviliuose pasakojo
H. Flautre.
Politikė sakė, kad ataskaitą rengiančio Piliečių laisvės,
teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai Lietuvą pasirinko
todėl, kad norėjo paskatinti ir kitas valstybes siekti
išsiaiškinti tiesą.
„Pasirinkome Lietuvą dėl teigiamų Lietuvos atliktų veiksmų,
susijusių su CŽV tinklu. Norėtume paskatinti Lietuvą šiuo
vizitu ir paskatinti kitas valstybes nares imtis iniciatyvų, kad
būtų išaiškinta visa tiesa apie šią problemą, ir kad imtų
pavyzdį iš Lietuvos“, - kalbėjo H. Flautre.
Europarlamentarė sakė, kad ją džiugino Lietuvoje išsakyta
politinė valia atnaujinti tyrimą, jei bus gauta naujos reikšmingos
informacijos.
Parlamentiniam tyrimui vadovavęs Seimo Nacionalinio ir saugumo
gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas tvirtino, kad
Lietuvos Seimo narių ir europarlamentarų „susikalbėjimas šiam tema
yra labai svarbus“.
„Lietuva mano, kad yra padaryta pakankamai daug. Juolab tai buvo
kol kas vienintelis parlamentinis tyrimas, kuris buvo užbaigtas. Kiti
tyrimai kitose šalyse buvo nepradėti arba pradėti ir nutraukti“, -
per bendrą spaudos konferenciją sakė A. Anušauskas.
Pasak jo, tyrimas padėjo tobulinti žvalgybos tarnybų veiklos
koordinavimą ir kontrolę, politikų informuotumą apie žvalgybos
tarnybos veiklą.
„Parlamentinio tyrimo išvados buvo svarbios tobulinant ir
keičiant įstatymus, tarp jų ir Žvalgybos įstatymą. Mes taip pat
pasistengėme apie tai pasakyti Europos Parlamento delegacijai“, -
sakė Seimo narys.
Lietuvos vadovai sako, kad JAV atsisakant pateikti bet kokią
informaciją, tirdama įtarimus dėl slaptų CŽV kalėjimų Lietuva
padarė viską, ką galėjo.
Lenkija ir Rumunija taip pat yra sulaukusios kaltinimų, kad leido
JAV įrengti slaptus sulaikymo centrus, kur galėjo būti kankinami
terorizmu įtariami asmenys.