Ignalinos AE uždarymas - vis panašesnis į rizikingą eksperimentą

„Tikrai niekas nesprogs. Numatyti visi rizikos veiksniai,“ – ramino Seimo atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas, pripažinęs, kad RBMK reaktorių ardymas yra iššūkis Lietuvai: tokio tipo reaktorių niekas pasaulyje nėra bandęs išmontuoti.

„Patirties pasisemti nėra iš kur. Bet kai tai padarysime, būsime pirmieji pasaulyje, įgysime patirties ir galėsime įsteigti Kompetencijų centrą“, – sakė R. Žilinskas.

Tačiau už Ignalinos AE uždarymo vadybą atsakingi asmenys būtent ir sulaukia kritikos, abejonių dėl jų kompetencijos. Be to, kompetencija nieko verta be pinigų. Achilo kulnas Ignalinos AE pasirodys 2015 metais, kai bus pradėti ardyti reaktoriai.

Šiai pasaulinės reikšmės užduočiai reikia europinių lėšų, bet Briuselis sutinka skirti tik trečdalį reikiamos sumos. Specialistų skaičiavimu, antrajam Ignalinos AE finansavimo etapui nuo 2014 metų reikia apie 800 mln. eurų. ES dalis turėtų būti 700 mln. eurų, Lietuvos – 100 mln. eurų. Bet ES geriausiu atveju atseikės tik 250–300 mln. eurų. Iš kur paimti kitus?

Energetikos ministerijos vadovai ir specialistai pripažino: imtis išmontuoti reaktorius neturint pakankamai lėšų saugumui užtikrinti yra pavojinga užduotis.

„Iki šiol buvo vykdomi parengiamieji Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbai, o 2015-2017 metais planuojama pradėti pagrindinius išmontavimo darbus – tai bus kritinis viso IAE uždarymo proceso laikotarpis, lėšų poreikis dėl technologinių procesų sudėtingumo negalės būti mažinamas.

Reaktoriaus zonos ardymas yra nepertraukiamas procesas, kurio metu bus paliestos ypač pavojingos medžiagos, todėl technologiniu ir branduolinės saugos požiūriu procesas tinkamai gali būti vykdomas tik tuomet, kai yra pakankamai išteklių jį užbaigti“, – teigiama Energetikos ministerijos atsiųstame atsakyme į portalo lrytas.lt klausimus.

Kalbėdamas apie Černobylio tipo AE uždarymo problemas, Seimo atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius nebuvo nusiteikęs optimistiškai: „Kaip vėlavome užbaigti panaudoto kuro saugyklą, taip ir vėluojame. Laikyti panaudoto kuro kasetes specialiame baseine Lietuvai kainuoja 60 mln. litų per metus. Liko nemažai neįsisavintų lėšų“.

Rusiško kapitalo valdomos Vokietijos bendrovės „Nukem technologies“ elgesys griauna mitą apie vokišką punktualumą ir sąžiningumą. Rangovas maždaug 40 mėnesių vėluoja užbaigti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą, Lietuvos vyriausybę prispaudė padidinti darbų kainą 100 mln. eurų (345 mln. Lt). Vyriausybė tikina pinigus rangovui sumokėsianti tik tada, kai saugyklos statyba bus baigta.

Vilčių teikia faktas, kad Energetikos ministerija ir Ignalinos AE administracija šiais metais išdrįso prispausti užkulisinių struktūrų Europos Komisijoje globojamą „Nukem technologies“. Branduolinio kuro atliekų laikinosios saugyklos statyba paspartėjo. Laikinosios saugyklos korpusas pastatytas, pagaminta įranga, bet jos monatvimo saugykloje darbų atlikta tik 30 proc. Juos baigti planuojama 2013 metais.

Tiesa, laikinąja saugykla nei energetikos ministras Arvydas Sekmokas, nei atominės energetikos saugumo specialistai nėra patenkinti.

Projekto B1 (saugyklos statybos) įgyvendinimo grupė kartu su Ignalinos AE pasamdytais užsienio ekspertais nustatė esminių, su branduoline sauga susijusių ir techninių reikalavimų neatitinkančių trūkumų. Pačios laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyboje taip pat nustatyta nemažai su branduoline sauga nesusijusių, bet svarbių technologinių nukrypimų.

Taip pat vėluoja kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statyba.

Iš 2011 metams planuotų įsisavinti Ignalinos AE uždaryti skirtų 112 mln. eurų, realiai panaudota (patirta išlaidų) 73 mln. eurų. Dalį skirtumo tarp planuotų ir patirtų išlaidų ketinama kompensuoti šiais metais, jei stringantys projektai pajudės greičiau. Didžiąją išlaidų dalį – apie 50 mln. eurų – sudarė pačios Ignalinos AE veiklos finansavimas.

Nuo elektrinės eksploatacijos nutraukimo darbų pradžios iki 2012 m. kontraktais įtvirtinta, arba „pririšta“ prie konkrečių darbų 701 mln. eurų. Išmokos iš ES skirtų lėšų sudarė 455 mln. eurų.

Energetikos ministerijos ryšių su visuomene atstovas Kęstutis Jauniškis pabrėžė, kad apie lėšų įsisavinimą neatsižvelgiant į darbų vykdymą kalbėti būtų nelabai korektiška: „Jeigu darbai vyksta planingai, reiškia ir išmokos atitinka planą. Vėluoja tik du, bet labai svarbūs visam elektrinės eksploatacijos nutraukimo procesui projektai. Žinoma, rangovams sumokėsime tik tada, kai bus atlikti visi darbai. Todėl skirtumą tarp planinio ir realaus lėšų įsisavinimo vertinti teigiamai ar neigiamai, nepalyginus su atliktais darbais negalima“.

Kaip pernai buvo panaudoti Ignalinos AE uždarymui skirti pinigai?

2011 metais išmontuota ir deaktyvuota 1-ojo energijos bloko reaktoriaus avarinio aušinimo sistema, apie 1 tūkst. tonų įrangos. Praėjusiais metais iš viso buvo išmontuota 2 tūkst. 808 tonos įrangos, atlikti kiti pirmajame etape numatyti elektrinės likvidavimo darbai.

Baigta labai mažo aktyvumo trumpaamžių atliekų kapinyno buferinės saugyklos (jis dar vadinamas ,,Landfill“ tipo kapinynu) statyba. Pradėti „karštieji bandymai“.

Jų metu, kaip aiškino Energetikos ministerijos atstovai, bus patikrinta galimybė saugiai atlikti pilną technologinių operacijų ciklą su A klasės  - labai mažo aktyvumo, trumpaamžėmis radioaktyviosiomis atliekomis. Taip pat bus patikrintas buferinės saugyklos našumas.

Kodėl Lietuva iki šiol terliojasi su laiką vilkinančiais ir pinigus siurbiančiais rangovais? Energetikos ministras A. Sekmokas praėjusiais metais pagrasino, kad nutrauks sutartį su „Nukem technologie“, bet vokiečių ir rusų bendrovę užtarė Briuselis. Sutartį teko pratęsti.

Pavardės nenorėjęs sakyti buvęs aukštas Energetikos ministerijos pareigūnas tikino, kad tarptautinėje rinkoje „Nukem“ neturi gero vardo, bet turi gerą „stogą“ Eurpos Komisijoje. „Konkursas, kurį laimėjo „Nukem technologie“, buvo neskaidrus. Jūs gi žinote, kaip tokie konkursai pas mus vyksta“, – tvirtino pašnekovas.

Seimo narė Birutė Vėsaitė ne kartą tvirtino, kad Ignalinos AE uždarymo procesas į keblią padėtį pakliuvo tais laikais, kai vienas jos vadovų buvo Osvaldas Čiukšys.

„Panašu, kad uždarymo lėšos buvo švaistomos į kairę ir į dešinę, samdant brangius užsienio konsultantus, kuriuos parinkdavo Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas. Ne šventieji buvo ir vietiniai IAE vadovai. Lėšų, kurias siūlo Europos Komisija IAE uždaryti tikrai nepakaks. O po 2017 m. pinigai, kurie turėtų būti skiriamos uždaryti jėgainę, apskritai skendi migloje“, – kalbėjo B. Vėsaitė.

Seimo narys Algirdas Butkevičius pripažino girdėjęs, jog „Nukem“ turi užtarėjų ES, bet nemano, kad tai yra pagrindinė nesklandumų Ignalinos AE priežastis:  „Kai iškyla problemos, ieškoma kaltų svetur, ne savo kieme. Labiausiai atsakingi yra mūsų pareigūnai. Jeigu vadyba prasta, tada ir darbai vėluoja, ir lėšos švaistomos, brangsta projektai“.

Priekaištų Lietuvai dėl prastos vadybos turėjo ir Europos Audito rūmai. Jie nuodugniai  ištyrė 10 atskirų Ignalinos AE uždarymo pakete vykdytų projektų (radioaktyvių atliekų saugykla, sąvartynas, kuro saugykla).

Pagrindinė Audito rūmų pastaba Lietuvai – eksploatavimo nutraukimo plano trūkumai: radioaktyvių atliekų inventorizacija neparengta, atliekų tvarkymo planai nebaigti rengti, eksploatavimo nutraukimo kaštai tiksliai neįvertinti, nėra nuolatinio kaštų vertinimo atnaujinimo, nepasirengta eksploatavimo nutraukimo priežiūrai.

Lietuva ir kitos dvi ES valstybės, Bulgarija bei Slovakija yra kritikuojamos už silpną ES finansinės paramos administravimą: nebuvo parengta efektyvi sistema, kuri būtų leidusi valdžios institucijoms atlikti pažangos vertinimą ir tikslų pasiekimą.

Be kita ko, silpnai buvo organizuota ir bendra valdymo sistema: sukurtos struktūros ir priežiūros institucijos nesugebėjo tinkamai organizuoti savo darbo, veiklų prioritetai nebuvo įvardyti, nebuvo laiku sureaguota į pinigų trūkumą.