Teisingumo ministras teigia, jog paprastam žmogui sunku suprasti tokią padėtį. Anot jo, arba abu turi būti įtariamieji, arba abu nebūti įtariamaisiais.
„Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai” žurnalistas Edmundas Jakilaitis apie tai kalbėjosi su L. Stankūnaitės advokatu Gintaru Černiausku ir advokatu Aidu Venckumi, kuris pedofilijos byloje ilgai atstovavo mergaitės interesams.
– Ar sutinkate, kad situacija yra keista?
A. Venckus: Pirmiausia turėčiau pasidžiaugti, kad bent po trejų metų teisingumo ministrui iškilo toks klausimas.
Aš šį klausimą keliu jau treji metai, bet iki šiol nesulaukiu atsakymo. Byloje nurodyta: nusikalstama veikla galimai buvo vykdoma bute, kurį nuomojosi L. Stankūnaitė.
– Neoficialiai prokurorai teigė netikintys, jog kas nors šioje byloje bus nuteistas, o bylą teismui perdavė tik todėl, kad taip nurodė prezidentė.
A. V.: Negirdėjau tokių prokurorų pareiškimų. Bet jeigu taip būtų, kaip jūs kalbate, tai prokuroras, kuris surašė kaltinamąjį aktą, šiuo atveju tai – Ramūnas Šileika, padarė nusikaltimą, piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais.
Todėl jis nedelsiant turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
– Kai buvo nuspręsta nevykdyti ikiteisminio tyrimo prieš L. Stankūnaitę, tuomet dar gyvus jos seserį Violetą Naruševičienę ir teisėją Joną Furmanavičių, jūs tai apskundėte.
Tačiau kaip taip yra, kad prieš vienus nėra pagrindo vykdyti tyrimą, o prieš kitą jau yra?
A. V.: Tas pats klausimas iškilo ir R. Šimašiui.
Taip negali būti ir taip nėra buvę per mano dešimties metų advokato praktiką.
Tikriausiai reikėtų atsigręžti į 2009 metus.
Juk ne tiktai prokurorai tyrė bylą – tuomet ir Vilniaus apygardos teismas pasisakė, jog pagal esančius įrodymus jau pakanka duomenų, kad būtų įteikti pranešimai apie įtarimą L. Stankūnaitei.
Per mano praktiką nėra buvę, kad apygardos teismui nusprendus, jog yra įrodymų pareikšti įtarimus, tokie įtarimai nebūtų pareikšti.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas netinkamai, tai kyla klausimas, kaip galima viską išsiaiškinti nieko nedarant?
– Tačiau juk net išteisinus A. Ūsą, dalis visuomenės vis tiek tikės viena versija, o dalis – kita.
A. V.: Visada kalbu kaip teisininkas, todėl negaliu pasakyti, kokią emocinę įtaką turės vienoks ar kitoks sprendimas.
Galiu pasakyti tik tiek, kad bet kokiu atveju šioje byloje būtų padėtas taškas – arba būtų konstatuota, kad toje byloje yra pakankamai A. Ūso kaltės įrodymų, arba kad tokių įrodymų trūksta, arba kad jis nepadarė nusikalstamos veikos.
– Ar sutinkate, kad situacija, kai įtarimai pareikšti A. Ūsui, o L. Stankūnaitei – ne, yra nelogiška?
Gintaras Černiauskas: Logikos pasigendu. Klausimą reikėtų pateikti prokurorui, kodėl jis vis dėlto pasirinko tokį kelią.
Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad pedofilijos byla turi būti tęsiama teisme, bet tikslai yra pasikeitę.
Yra nustatyta, kad nukentėjo A. Ūso orumas, taip pat jo artimieji, giminaičiai.
Kad būtų galima pašalinti visus tuos įtarimus, tęsiamas procesas ir dėl jo reabilitavimo. Jo nuteisti jau nebeįmanoma, nes jis miręs.
Ką galima padaryti – išteisinti. O L. Stankūnaitės klausimas buvo nagrinėtas 2010 metų sausį ir buvo priimtas prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš ją.
Tai buvo apskųsta, bet ikiteisminio tyrimo teisėjas šį skundą atmetė.
Sprendimas liko galioti – vadinasi, L. Stankūnaitės teisinė padėtis šioje byloje išspręsta.
Ji yra likusi liudytoja ir jai jokie įtarimai nepareikšti.
– Jei paaiškėtų kokių nors naujų detalių, ar L. Stankūnaitė teoriškai dar gali tapti įtariamąja?
G. Č.: Šiandien mes turime tik vieną įrodymą – pačios mergaitės duotus parodymus.
Visi kiti įrodymai nepatvirtino nė vieno mergaitės nurodyto fakto, jog buvo atliekami kažkokie tvirkinimo veiksmai prieš ją ir tuo labiau L. Stankūnaitės akivaizdoje, jai žinant, matant.
Visa tai įvertinus, net teoriškai, nemanau, kad L. Stankūnaitės teisinė padėtis galėtų pasikeisti.
– Visa ši istorija išliks dar ilgai, vieni tiki ir tikės mergaitės pasakojimais, o kiti manys, kad ilgainiui kartodamas tą patį ją viskuo įtikino tėvas.
G. Č.: Spekuliuojama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada, kur nustatyta, kad mergaitė nėra linkusi fantazuoti ir išsigalvoti.
Tačiau toje pačioje ekspertizės išvadoje yra pažymima, kad tokio amžiaus mergaitė yra priklausoma nuo suaugusiųjų, atkartoja tai, ką mato, girdi.
O svarbiausia, kad ji yra valdoma tų suaugusiųjų ir kaip mažas vaikas stengiasi paklusti, tenkinti jų norus ir netgi reikalavimus.
Nereikėtų ištraukti tam tikros išvados dalies iš konteksto ir pateikti visuomenei vertinti tik tam tikrą dalį. Yra svarbi visuma tų išvadų ir tyrimo, kuris buvo atliekamas.
Išnagrinėjus šią bylą, aš tikiu, bus priimtas išteisinamasis nuosprendis ir A.Ūso reputacija, orumas bus apgintas, o per tam tikrą laiką ir visos aistros nurims.Priešingose barikadų pusėse esantys advokatai A.Venckus (nuotr. kairėje) ir G.Černiauskas ne į viską žiūri skirtingai.