Vaikščiodamas su žmona po Kauno senamiestį profesorius A. E. Sennas užkliuvo už stulpo liekanos ir griuvo veidu į žemę. Amerikiečiui lūžo nosis, trūko veido kraujagyslės, buvo sumuštos rankos ir kojos. Apsipylęs krauju miesto svečias buvo nuvežtas į ligoninę.
– Ar nesutvarkytos gatvės užsieniečių akyse formuoja blogą miesto įvaizdį? Ką apie Kauną po šio įvykio galvos miestą itin pamėgę skandinavai arba svečiai iš kaimyninių šalių? – paklausėme R. Navickienės.
– Net ir bloga reklama yra reklama. Kadangi Kaunui reklamos pasaulyje trūksta, iš tokių įvykių užsieniečiai bent sužino, kad toks miestas apskritai yra. Jeigu nelaimę patyręs žmogus yra išsilavinęs ir protingas, jis supranta, kad nelaimingų atsitikimų gali įvykti bet kurioje pasaulio šalyje.
Ruošdamasi ginti daktaro disertaciją atlikau tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad kuo daugiau žmogus keliauja po pasaulį, tuo jis tampa tolerantiškesnis visiems netikėtumams. Jis žino, kad keliaudamas gali kažką sulaužyti, pamesti vertingų daiktų, pasiklysti.
Žmonės, kurie keliauja pirmą ar antrą kartą, yra labai reiklūs, jie svetimai šaliai kelia labai aukštą kartelę. Kai žmogus keliauja tris keturis kartus per metus, jis susitaiko su tuo, kad gali pamesti piniginę, jam kavinėje gali atnešti neskanaus maisto, o gidas ne viską papasakos. Žodžiu, tokio žmogaus pakantumo ribos yra didesnės.
Labai tikiuosi, kad toks žmogus yra ir Kaune nukentėjęs profesorius, kuris po šios jam atsitikusios nelaimės parvykęs namo nieko bloga apie Kauną nepasakos. Juk tai ne teroro aktas, ne žmonių pagrobimas ar kitas koks nusikaltimas. Tai galėjo atsitikti bet kurioje kitoje šalyje.
– Ar dėl tokios nelaimės kaltę turėtų prisiimti pats miestas? Gal, tarkim, iš Vokietijos į Kauną atvykęs užsienietis net negali įtarti apie tiesiog gatvėje tykančias nelaimes?
– Ir Vokietijoje visko yra, ir keliai tikrai ne idealios būklės.
Manau, kad kalbėdami apie žmonių saugumą svečioje šalyje turime pripažinti kitą problemą. Reikia auklėti pačius keliautojus, ką Europos valstybės itin akcentuoja. Turistas turi būti atsargus ir rūpintis savimi.
Jeigu užsienietis staiga sugalvos nueiti į mišką, tai nejaugi valdžia turės visus kelmus išrauti, kad svečias nesusižalotų užkliuvęs? Mes turime auklėti vaikus ir suaugusiuosius, kad jie būtų atsargūs. Kito kelio tiesiog nėra.
Būdami Anglijoje žinome, kad reikia būti itin atsargiam pereinant gatvę. Žmogus pats turi įvertinti rizikos veiksnius, jokia valdžia ar policija to už jį nepadarys.
Taip, miestas, kuriame žmogus nukentėjo, turėtų užjausti turistą, suteikti pirmąją pagalbą, vietos gyventojai privalo būti tolerantiški, draugiški, paslaugūs. Šitaip ir formuojamas miesto įvaizdis.
Mes juk nekalti, kad grindinyje yra kažkoks užsilikęs stulpelis. Reikia žiūrėti po kojomis!
– Kokia keliaujančių kauniečių patirtis užsienyje? Ar jie patiria sužalojimų?
– Tokių atvejų būna labai daug. Net labai išsilavinusioje šalyje atsitinka nelaimių. O ką jau kalbėti apie Pietų Ameriką, kurioje apie saugumą net kalbos nėra. Nuvykę į Norvegiją lietuviai laipioja po fjordus ir turbūt ne kiekvienas galvoja, kad tai gresia jo sveikatai.
Nesvarbu, keliauja lietuvis, japonas ar amerikietis – kelionėse žmogus linkęs atsipalaiduoti. Dirbant gide teko ne kartą įsitikinti, kad turistai svečioje šalyje pradeda elgtis kaip maži vaikai: dažnai pasiklysta, susipainioja, ką nors pameta.
Kita vertus, lietuviai, palyginti su kitomis tautomis, yra gana atsargūs ir pasiruošę visiems gyvenimo atvejams. Mes esame labiau atsparūs netikėtumams.
Mano praktikoje sunkių sveikatos sužalojimų nėra buvę, tačiau kolegos pasakojo, kaip kartą lietuvis Niujorke lipo nuo šaligatvio apvado, paslydo ir susižalojo kelį. Nukentėjusiajam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kelį sugipsavo ir paleido.
Dėl šio įvykio JAV tikrai neatsiprašinėjo Lietuvos.
– Kalbant apie specialiųjų tarnybų darbą, ar mes nesame labai atsilikę nuo Vakarų valstybių?
– Priešingai – lietuviai operatyvesni nei užsieniečiai. Pastarieji gali nuvežti į ligoninę, tačiau jeigu nėra atviro lūžio, susižalojusiam žmogui kelias valandas gali tekti palaukti bendroje eilėje. Užsieniečiai turi aiškias taisykles, kada ir kam suteikti pirmumo teisę. Jiems visiškai nesvarbu, ar sužeistas žmogus yra užsienietis ar vietos gyventojas.
– Pakalbėkime apie Kaune viešinčius kitokius keliautojus, kurie į miestą atvyksta ne architektūros žiūrėti ar muziejų lankyti, o kelias paras pašėlti naktiniuose klubuose. Ar toks užsienietis žino, kad gali tapti lengva vagišių auka?
– Tokie keliautojai nėra tikrieji turistai, jie skrenda į tą šalį, į kurią bilietai kainuoja mažiausiai. Jų tikslas – išgerti daug alkoholio ir pašėlti klubuose.
Aišku, kad juos ir apiplėšia, ir sumuša. Tačiau Kaune šie nusikaltimai nėra tokie dažni kaip, tarkim, Italijoje ar Ispanijoje.