Jis taip pat pažymėjo, kad Estijoje galbūt nesuprantama, kiek
resursų prireiktų norint sukurti sąlygas, tinkamas Aljanso šalių
orlaiviams vykdyti misiją.
„Kartais susidaro įspūdis, jog Estijos pareigūnai ne visiškai
suvokia, kokių techninių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių
pareikalautų jų bazės pilnas gebėjimas aptarnauti 24 valandas per
parą, 7 dienas per savaitę veikiančią operaciją su 15 minučių
reagavimo standartu. Galbūt Lietuva turėtų dar daugiau stengtis
pademonstruoti, kokie iššūkiai estų lauktų?“, - svarstė gynybos
ir užsienio reikalų ekspertas atsakydamas į BNS klausimus.
„Tačiau reikia turėti omeny, kad yra ir tam tikrų praktinių
argumentų, dėl kurių misijos rotacija būtų naudinga (ir ne vien
estams), o ir politinė bei simbolinė gebėjimo suteikti NATO oro
policijos misijai „namus“ (net ir trumpam) reikšmė estams yra
nemaža“, - teigė T. Jermalavičius.
Jis pažymėjo, jog ne vien kaštai diktuoja gynybos politikos
pozicijas ir sprendimus, o Lietuva turėtų tai priimti ir
pripažinti.
„Blogiausia, kas gali nutikti, jei vėl, kaip jau buvo nutikę
praeityje, bus pereita prie spaudimo vieni kitiems per kitus trišalio
bendradarbiavimo projektus ir programas, o Estija užsiims tyliu
lobizmu tarp Aljanso šalių, t.y. jei lietuvių pozicija ir estų
reakcija „užnuodys“ bendradarbiavimo atmosferą ir pakirs tarpusavio
pasitikėjimą“, - svarstė analitikas.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva remia estų siekį turėti savo
karinį oro uostą, bet nepritaria siūlymui NATO oro policijos
misiją rotuoti per tris Baltijos šalis.
„Tai, ką daro estai savo oro uoste, ką daro latviai vienoj ar
kitoj savo struktūroj, stiprina Baltijos valstybių gynybinę galią.
Mes remiame estus, kad jie nori turėti savo karinį oro uostą,
tačiau mes nesutariame, mes manom, kad nebūtų tokia patraukli šita
oro policijos misija, ji taptų daug brangesnė, jei būtų rotuojama.
Tai žymiai brangiau kainuotų ir nežinau, ar tai teigiamai vertintų
ir mūsų partneriai“, - sakė ministrė.
Estijos gynybos ministerija šį R. Juknevičienės pasisakymą
komentuoti atsisakė.
Norą, kad ateityje NATO naikintuvai dalį laiko praleistų šiuo
metu rekonstruojamoje Emario bazėje Estijos atstovai jau yra
išsakę. Visiškai įrengti bazę tikimasi 2015 metais.
T. Jermalavičius teigė, kad Estijos ir Lietuvos pozicijos NATO
oro policijos misijos bazės klausimu nėra naujiena, bet pridūrė,
kad viešas jų kartojimas sunkina galimybes tartis ir siekti
kompromiso.
„Žinoma, vieši pareiškimai - tiek estų, tiek lietuvių - daro
konstruktyvų, argumentais ir faktais grindžiamą, dialogą
sunkesniu. Tai labiau įpareigoja nusibrėžtos pozicijos tvirtai
laikytis ir kompromisus daro sunkesniais. Šiuo klausimu kompromiso ir
visoms pusėms naudingiausio sprendimo vis tiek teks ieškoti, o tam
reikia lankstumo, geranoriškumo, gebėjimo įsiklausyti į kitos
pusės argumentus ir efektyviai komunikuoti savo pačių argumentus.
Tikiuosi, to kritiniais bendradarbiavimo momentais šalims
nepritrūks“, - sakė ekspertas, komentuodamas Lietuvos krašto
apsaugos ministrės pasisakymą ketvirtadienį Seime.
„Mūsų bendradarbiavime visada buvo, yra ir bus tam tikrų
įtampų ir nemalonių periodų. Viską išspręsdavo bendrų
strateginių tikslų ir siekių suvokimas. Jei diskusija liks sutelkta
ties tuo, kaip kuo geriau remti NATO operaciją ir koks jos galimos
rotacijos kaštų ir naudos balansas, jokio pleišto nebus“, - teigė
Estijoje dirbantis analitikas.
Paklaustas kaip tokios viešos kalbos gali būti sutiktos NATO
būstinėje Briuselyje ir Vašingtone, jis teigė, kad Baltijos
šalių diskusijos dėl NATO naikintuvų dislokacijos vietos nekels
rimtesnio pavojaus, kol šalys vykdys savo įsipareigojimus remiant
šios misijos išlaikymą.
„Tik nesugebėjimas dirbti kartu palaikant šią operaciją gali
turėti rimtesnių pasekmių. Pavyzdžiui, atgytų tie skeptikai,
kurie teigia, kad NATO oro policijos misija regione yra apskritai
beprasmė (o tokių netrūksta). NATO viduje pasiektas konsensusas
dėl misijos reikalingumo ir neterminuoto pratęsimo turi būti nuolat
palaikomas, ir todėl visoms pusėms reikia elgtis santūriai ir
apdairiai“, - kalbėjo T. Jermalavičius.
Ekspertas neseniai rašė, kad kai kurie Lenkijos diplomatai bando
suskaldyti Baltijos šalis, siūlydami perkelti NATO oro policijos
misiją iš Lietuvos į Estiją.
NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti Baltijos šalyse
vykdomą oro policijos misiją, kuriai mandatas iki šiol buvo
suteiktas iki 2014 metų.
Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus
ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys
savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas
yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos
peržiūra bus atliekama po 2018 metų.
NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių
oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi
pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės
apsaugą.