Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė tokiai „tvarkiečio“
Remigijaus Žemaitaičio registruotai Apsaugos nuo smurto artimoje
aplinkoje įstatymo pataisai, toliau jis bus svarstomas Seimo
komitetuose, o preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta
birželio 26 dieną.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad asmens apsaugos
užtikrinimo priemonės nebūtų skiriamos, kai smurtautojas turėtų
neišvengiamų pareigų bendroje su smurtą patyrusiu asmeniu buityje
ar ūkyje, ir kai tam neprieštarautų smurtą patyręs asmuo.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, projekto rengimą
paskatino gyventojų skundai, kuriuose nurodoma, jog iškeldinus
smurtautoją iš namų ir jam uždraudus artintis prie smurtą
patyrusio asmens, pastarajam kai kuriais atvejais kyla problemos
vienam tęsiant bendrus buities ar ūkio darbus.
Šiuo metu praėjusių metų gruodžio viduryje įsigaliojęs
įstatymas numato galimybę smurtautoją iškeldinti iš namų ir
uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu.
Per keturis mėnesius nuo to laiko, kai galioja šis Apsaugos nuo
smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policija sulaukė beveik 10
tūkst. pranešimų apie smurtą šeimoje, pradėjo per 3,3 tūkst.
ikiteisminių tyrimų.
Statistika rodo, kad dažniau smurtauja vyrai. Per keturis
mėnesius įtariamaisiais pripažinti 2776 vyrai, 115 moterų ir
šeši vaikai. Per šį laikotarpį nukentėjo 2777 moterys, 288
vyrai, 236 vaikai.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad
policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti ir tuomet,
kai nėra aukos raštiško pareiškimo. Anksčiau pareigūnai tvirtino
esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės
imtis priemonių, jei nebūdavo aukos raštiško skundo, o ir trumpam
sulaikyti smurtautojai paleisti iš areštinės grįždavo į bendrus
su auka namus.