„Tikrai yra klausimų dalykiniam aptarimui ir mes tikimės, kad
artimiausiomis savaitėmis sulauksime atsiliepimo ir pritarimo tokiai
mūsų idėjai iš Lenkijos pusės ir kad dar gegužės mėnesį mes
susitiksime. Tai rodytų abipusį nusiteikimą profesionalų rate
ieškoti atsakymų į, tame tarpe, ir jautrius klausimus. Ir
tarptautiniu mastu rodytume, kad šimtmečius sugyvenimo patirties
turinčios Lietuva ir Lenkija gali sutarti ir rasti sprendimus net ir
nelengvais klausimais“, - BNS pirmadienį sakė ministras.
Jo teigimu, per pusmetį, kada švietimo klausimams analizuoti
sudaryta darbo grupė į posėdžius nesirinko, Lietuva pasistūmėjo
spręsdama tautinių mažumų ugdymui aktualius reikalus.
„Išties mes turėjome pakankamai turiningą pusmetį darbų
stiprinant lietuvių kalbos mokymą ir kartu jautriai žiūrint į
Švietimo įstatymo įgyvendinimą - yra pasistūmėta, dalis
žingsnių padaryta, dalis sprendimų ruošiama ir esame pasiruošę
apie tai kalbėtis su savo kolegomis iš Lenkijos. Viena iš temų -
pasiruošimas vieningo lietuvių kalbos egzamino įvedimui, kur yra
siūlomi įteisinti tam tikri kompromisai - turiu minty palengvintą
vertinimą su pereinamuoju aštuonerių metų laikotarpiu. Taip pat
veikia nacionaliniu mastu darbo grupė tautinių mažumų švietimo
klausimais, į kurią visos tautinės mažumos yra įtrauktos“, - BNS
pasakojo G. Steponavičius.
Pasak ministro, savo ruožtu Lietuva Lenkijai turi klausimų dėl
tautinių mažumų galimybių pasiruošti egzaminams Lenkijoje bei
lietuviškų mokyklų išsaugojimo.
„Visų pirma mes girdime signalus iš mūsų tautinės mažumos
pusės dėl pasiruošimo egzaminams tam tikrų nesklandumų - tai
būtų viena iš pagrindinių temų, apie kurią norėtume kalbėti.
Be abejo, lietuviškų mokyklų išsaugojimo tema ir toliau išlieka -
panašius klausimus turbūt mūsų tautinės mažumos kėlė ir
susitikdamos su Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorowskiu“, - dėstė G. Steponavičius.
Ministras teigė, kad mintis atnaujinti darbo grupės veiklą
brandinta kelis mėnesius.
„Norisi, kad ne per žiniasklaidą ir ne su priešrinkiminiu fonu
mes bendrautume, o dalykiškai, ir, manau, tai padės vieniems kitus
geriau suprasti“, - sakė G. Steponavičius.
Ministras taip pat sakė kritiškai vertinantis Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos atstovo Seime Jaroslavo Narkevičiaus inicijuotą ir
šiuo metu parlamente pradėtą svarstyti siūlymą, kuriuo būtų
grįžtama prie senojo reguliavimo iš Švietimo įstatymo
išbraukiant egzaminus lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms
suvienodinančią nuostatą. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo
taip pat pritarė pataisai, jog tradiciškai gausiai tautinių
mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse
būtų užtikrinta, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje
mokykloje ar bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama tautinių
mažumų kalba. Po pateikimo pritarta ir siūlymui jau šiuo metu
galiojančią tvarką, kuria tautinių mažumų mokyklose daugiau
valandų skiriama ugdymui lietuvių kalba, nukelti 2015 metų
rugsėjui.
„Aš tai vertinu skeptiškai, nes praėjo vieneri metai, kai
gyvuoja naujas Švietimo įstatymas ir net šiek tiek daugiau. Įdėta
daug darbo, pastangų ir resursų suteikiant visą reikiamą pagalbą
tautinių mažumų jaunuoliams geriau išmokti valstybinę kalbą ir
toliau turėti geresnes karjeros galimybes. Aš tikrai manau, kad
įstatymo keitimas nėra perspektyvus kelias“, - teigė
G. Steponavičius.
Anot jo, sutarimo reikia ieškoti ne dėl Švietimo įstatymo
keitimo, bet dėl konkrečių praktinių klausimų, kylančių jį
įgyvendinant.
„Sutarimas yra ieškomas ir aš matau iš tautinių mažumų
atstovų pusės tikrai judėjimą kompromiso link būtent
veikiančioje darbo grupėje, kuri mūsų ministerijos yra suburta
ieškant labai praktinių atsakymų į klausimus“, - sakė
G. Steponavičius.
„Įstatymo keitimas vėl rodo norą kurti tam tikra prasme
įtampą“, - pridūrė ministras.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl
skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties - vardų ir
pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo, švietimo.
Lenkijoje gyvenantys lietuviai reiškia nuogąstavimų, kad jie
nesijaučia saugūs ir tapo dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių
auka.
Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad
lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir
vietovardžių pavadinimus, bei ragina atšaukti Švietimo įstatymo
pataisas.
Lietuvos Vyriausybė priekaištus atmeta, sakydama, kad švietimo
srityje lenkams sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje už Lenkijos
ribų mokytis gimtąja kalba, o naujasis Švietimo įstatymas tik
artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.
Įsteigti dvišalę švietimo ekspertų darbo grupę pernai
rugsėjį susitikę Palangoje sutarė Lietuvos ir Lenkijos premjerai.
Į paskutinį susitikimą darbo grupė buvo susirinkusi lapkričio
pabaigoje. Per įvykusius penkis darbo grupės susitikimus
apčiuopiamų sutarimų nepasiekta.