Ir daug kitų Lietuvoje kuriančių laisvų žmonių panašiai reagavo į kultūros ministro Arūno Gelūno ir jo valdomos ministerijos inicijuotą pareiškimą: „Atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Nacionalinio dramos teatro aktorių pasirodymus Garliavoje vykstančiame koncertų maratone. Kultūros ministerija pareiškia, kad yra kategoriškai prieš valstybinių teatro aktorių, kitų meno pasaulio atstovų viešus pasisakymus bei dalyvavimą renginiuose susijusiuose su šiuo metu vykstančia rezonansine bei kontraversiška byla.“
Atrodytų, kas čia tokio: uždraudė ponas valstybiniams baudžiauninkams dalyvauti renginyje, kuris jam nepatinka, ir tiek žinių. Ponas manosi turįs teisę ir valdžią: mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi teatralai negali pareikšti pilietinės pozicijos, kuri neatitinka Ministerijos pozicijos. Ministras Gelūnas ir Kultūros ministerija yra kategoriškai prieš jų laisvą ir rezonansinę (juk žymūs teatralai!) ir prieštaringą (neišvengiamai!) raišką.
Pasirodo, kad laisvi menininkai nėra laisvi, jeigu už jų kūrybingą (taigi, laisvą) raišką moka laisvos valstybės piliečiai. Valstybiniai menininkai turi būti ideologiškai atsakingi A. Gelūnui ir Co., kurie ir rūpinasi ideologine piliečių higiena. Laisvi menininkai yra „laisvi“ kultūros ministro ideologinio geto ribose.
Beje, ne tik „valstybinių teatro aktoriai“. Įsidėmėkite: ir „kiti meno pasaulio atstovai“ taip pat! visiems Lietuvos kultūrai atstovaujantiems meno žmonės draudžiama viešai pasisakyti garsiai rezonuojančiu klausimu! Iš principo, draudžiama, ir tiek. Jiems net nebūtina pažeisti įstatymus. Nes Gelūnas ir Co. yra kategoriškai prieš laisvą laisvų kūrėjų ir piliečių raišką!
Šiukštu, jei laisvi, talentingi ir žinomi Lietuvos kūrėjai ims kontraversiškai rezonuoti (lietuviškai – atgarsingai prieštarauti), kultūringai rezonuojantis pėstininkas gali pats tapti kontraversišku padaru ir prarasti Valdovės paramą dar vienos kadencijos buvojimui Lietuvos Kultūros olimpe. kategoriškai prieš!
Piliečiai mieli, ką mes užgyvenome per Nepriklausomybės dvidešimtmetį?! Suprantama: posovietinis liguistumas vis pasireiškia ir vis dar pasireikš įvairiomis formomis iki sovietmečiu pasiligojusi karta išmirs . Tačiau kai valstybės kultūros ministras kategoriškai draudžia „valstybinių teatrų aktoriams“ ir „kitiems meno pasaulio atstovams“ viešus pasisakymus, tai jau yra ne liguistumas, bet totalus sovietmetis – laisvos raiškos ir demokratijos neigimas.
Quo vadis, ministre, su tokia sovietmečiu dvokiančia reputacija?
Lietuvoje yra apsčiai veidmainystės, kuria mūsų Tėvynėje yra pridengiama demokratijos iškamša. Čia kiekvienas gaidys ir višta trokšta būti viešpačiu. Ir visgi savo vištgaidystę sugeba dangstyti po retorikos apie „laisvę“, „teisę“, ir „meilę Lietuvai“ priedanga. Tačiau dar niekas nedrįso taip atvirai valstybės lygmeniu neigti pačią teisę į laisvą raišką. Ar šis kultūristas tik įsijautė, ar tai sovietmečio piktžaizdės įsigalėjimo mūsų valstybėje simptomas? Ar A. Gelūnas yra šiaip valdžios troškimu „pasigaidinęs“ tipas, ar jis yra kategoriškas sugrįžtančios sovietmečio etikos adeptas? Žvelgiant į dorai klapsančias ir niekada „nepolitikuojančio“ ministro akeles, peršasi būtent antroji išvada.
Menininkų laisvos raiškos neigimas yra tipinė ideologizuotos prievartos apraiška. Iš principo, be laisvos raiškos menininkas negali kurti. Būtent savo vidinės laisvės dėka kūrėjai ir tampa tautų laisvės šaukliais ir vedliais. Užtildyk laisvą kūrėją – nužudysi laisvę tautoje. Tai yra patikrintas, skausmingai mūsų pačių išgyventas ir įvairaus plauko valstybinių ideologijų sistemingai naudojamas metodas.
A. Gelūnas nėra šiaip sovietinio tipo ministras. Jis yra sovietinės kultūros, kuri įsivyrauja valdžios žmonių tarpe, statytinis.
Šiame Lietuvos kelionės į laisvę etape staiga ėmėme skęsti praeities šešėlių tamsoje. Koktu nuo moraliai neįgalių, bet aukštai moraliai save vertinančių partijų kalbėjimo; baisumą sukelia galingosios Dalios „ego“ ir jos visavaldžių šešėlinių irgi „patriotiškų“ saugumiečių armija; juokas dėl vištidėje sutupdytų valdžios (ir tik tam tikra prasme) vyrų; gėda dėl išsigandusių piliečių. Ir pagalvoji: ar nesugrįžo Leninas visiems laikams? O akyse iškyla sovietinės brolybės ikona: į lūpas broliškai marionetei įsisiurbęs Brežnevas... Deja, tokių sovietinės padermės dėlių nemenkai priviso ir mūsų vos atkovota laisve alsuojančioje Lietuvoje.
Sovietines dėles atpažinsi iš jų noro menkinti orumą, atimti laisvę ir, aišku, valdyti kategoriškuoju būdu. Sovietinių partinių mokyklų ugdymas. Šiuo metu Lietuvos valdžios viršūnėje įsitvirtinęs šio ugdymo vaisiu sistemingai naikina dialogą kaip pamatinį piliečių sambūvio būdą. Į visagalybę pretenduojantis sovietinis valdymas, būdingas Valdovei ir ją mėgdžiojančiai pėstininkų aplinkai, įsitvirtina Lietuvoje kaip politinio bendrabūvio principas. Konstruojama valdžios piramidė, kai „pilietiška“ yra pataikauti ir bijoti.
Žiū, jau įsibėgėjo valdžiažmogių į vištidę tupdymo vajus. Tuoj ims naikinti pilietiniu ir sąžiningu veikimu pasižymėjusius pareigūnų korpusus. Jau suskambo pavojaus varpas - gviešiamasi Kriminalinės policijos biuro panaikinimo. Juk čia yra sąžiningų ir pareigingų vyrų kalvė. Ne gaidžiai gi, tad - sunaikinti!
Sovietinės kultūros ministras, neabejoju, kurpia savas valdžiažudystės bylas. Ir spėriai. Juk žada dar vieną kadenciją už ištikimybę. Menininkai turi būti sutvarkyti ir iš viešosios erdvės išstumti. Didieji turėtų emigruoti, nes jiems čia nesuteiksime laisvės kurti.
Kas dar? A, štai! Principingasis Kultūros paveldo departamentas! Tokie jie jokiu būdu negali būti prie mūsų, t.y. valdžios ant Lietuvos, Kultūros ministerijos. Jie ten per daug pilietiškai pareigingi ir sąžiningi. Vadinasi jie yra pavojingi. O dar ir prieš Aušros Vartų šventovės skoningai modernią restauraciją užsimojo, prieš visadvasią Vilniaus Arkivyskupijos ekonomo tarnybą šoka, prieš savus! Reikia skubiai atimti galias, restruktūrizuoti, sunaikinti!
Esu įsitikinęs, kad šis posovietinis paūmėjimas yra laikinas. Istorija parodė, kad tvarių verčių sovietžmogiai sukurti nesugeba. O be tvarių verčių jokie dariniai netveria. Žmonėms reikia ilgalaikės gerovės ir saugumo, o ne kategoriškų lozunginių baksnojimų. Pagiedos pakudakuos dar metus kitus ir išsimėš į istorijos šiukšlyną...
Atsipeikėk, ministre. Esi labai laikinas.