Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat sako, jog pralaimėjimo atveju žala turėtų būti sumokėta ne iš šalies biudžeto mokesčių mokėtų pinigais, o išieškota iš pareigūnų,
kurių veiksmais ar neveikimu stringa teismo sprendimo vykdymas.
Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto
posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl įvykių Garliavoje,
dalyvavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat piktinosi tais
parlamentarais, kurie kvestionuoja teismo sprendimą.
„Savotiškai atrodo komiteto siūlymas išklausyti vaiko nuomonę
po teismo sprendimo priėmimo, ir tai rodo jų pačių abejones dėl
teismo sprendimo teisėtumo, kas iš tikrųjų kaip Seimo nariams
neduoda garbės, nes Seimo nariai pirmiausiai turėtų gerbti
įstatymus ir teismo sprendimus. Šitoje vietoje akivaizdu, teismo
sprendimas turi būti vykdomas ir institucijos turi susitarti ir
dirbti“, - žurnalistams sakė iš posėdžio išėjusi E.Žiobienė.
„Šiandieną ir viena ir kita ministerija drabstosi, stumdosi,
ieško būdų per viešas informacijos priemones pasakyti, kad nėra
pasiruošę, ar nežino, kokios paslaugos bus reikalingos, tai visą
tą laiką buvo galima pasiruošti, priminsiu, pirmas sprendimas buvo
2010 metų gegužės mėnesį. Ir šiandieną tas drabstymasis
viešojoje erdvėje tik didina valstybės pralošimą EŽTT ir žalos
atlyginimą“, - piktinosi kontrolierė.
Taip pat ji piktinosi ir Kauno rajono savivaldybės
administracijos veiksmais, nenutraukiant mergaitės tetai Neringai
Venckienei suteiktos laikinos globos. „Įsteigta laikinoji globa, kure
niekaip nenutrūksta, todėl kad administracijos direktorius nenori
jos nutraukti, tai rodo tam tikrą nenorą gerbti įstatymų ir
teismų sprendimų, ir aš labai tikiuosi, kad jei valstybė
pralaimės EŽTT šią bylą, iš tų pareigūnų, kurie nevykdo
pareigų, turi būti išieškoti pinigai, o ne iš mūsų mokesčių
mokėtojų“, - sakė E. Žiobienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę
išplatino poziciją, jog šiuo metu dar nėra pasirengta tinkamai
įvykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę jos motinai.
Viceministro Daliaus Bitaičio nuomone, tai yra dėl to, kad
antstolė, rengianti perdavimo vykdymo planą, neatsižvelgia į Kauno
miesto ir rajono vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas,
kuriomis siekiama užtikrinti vaiko teises ir išvengti žalos vaikui
ne tik prieš, bet ir po vaiko paėmimo. Taip pat antstolei, anot
pranešimo, privalu suderinti šį planą su visomis vykdyme
dalyvaujančiomis šalimis.
SADM vadovybė tuomet kreipėsi į Teisingumo ministeriją,
Lietuvos antstolių rūmus, generalinį policijos komisarą,
prašydama šių institucijų vadovų užtikrinti glaudesnį
bendradarbiavimą su vaiko teisių apsaugos specialistais. Anot
D. Bitaičio, svarbiausias šių siūlymų tikslas yra apsaugoti
mergaitę nuo galimos žalos, galimų neigiamų pasekmių mergaitės
būsenai vykdant minėtą teismo sprendimą, kurios turės įtakos ir
po vaiko paėmimo.
Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų
gruodžio 16-ąją nusprendė mergaitės tetos, Kauno apygardos teismo
teisėjos Neringos Venckienės globojamą jos velionio brolio
Drąsiaus Kedžio dukrą perduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei,
tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas. Kovo 23 dieną bandymas
perduoti mergaitę motinai Kauno rajone, Garliavoje, baigėsi
susistumdymu, po šio įvykio pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.
Balandžio viduryje Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs
N. Venckienės skundą, paliko galioti Kėdainių teismo sprendimą,
kuriuo mergaitės globa suteikta motinai.