„Sąskaitų, kurias atidaro lengvatinio apmokestinimo bendrovės, padaugėjo. Tai - padidintas rizikos objektas, jį stebime.
Lietuvos bankuose atidaryta 3,8 tūkst. tokių sąskaitų. Paprastai tokias sąskaitas naudoja kompanijos, kurios atidaro biurus Jungtinėje Karalystėje, taip pat - JAV, Mergelių salose.
Per šias sąskaitas eina neaiškios kilmės lėšų srautai iš Rusijos ir Ukrainos. Čia sumos skaičiuojamos ne milijonais, o milijardais. Man atrodo, to, kas darosi kai kurių bankų sąskaitose, apyvartos viršija mūsų valstybės biudžetą“, - I. Kržečkovskis sakė Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Valstybė 2012-aisiais numato įvairioms reikmėms išleisti 35 mlrd. litų.
I. Kržečkovskis teigė, kad kontroliuoti, kiek šių pinigų yra išgryninama Lietuvoje, kol kas nėra įmanoma.
„Jei turime 100 tūkst. litų išgryninantį UAB, tai galime jį kontroliuoti. Jei lengvatinio apmokestinimo kompanija grynina 100 tūkst. eurų – galimybės kontroliuoti nėra. Ypač jei grynina užsienio pilietis“, - sakė I. Kržečkovskis.
FNTT nesugeba nustatyti, kiek šešėlyje esančių lėšų yra „išplaunama“ ir kiek patenka į legalią ekonomiką.
„Jei pradedame neteisėto praturtėjimo tyrimą ir konstatuojame, kad žmogaus sąskaitoje 100-200 tūkst. litų atsirado nežinia iš kur, jis kitą dieną ateina su paskolų sutartimis. Parašyta, kas paskolos sudarytos kiek anksčiau, o pinigai gauti grynaisiais. Jei tokios sutartys būtų tvirtinamos pas notarą, situaciją išsiaiškintume paprasčiau“, - dėstė I. Kržečkovskis.