Kalnas šiukšlių Miškinių gyvenvietėje, Sodų bendrijoje „Šilas“, Baltosios Vokės sodų gatvėje pradėjo kilti balandžio 21 dieną, kai visoje Lietuvoje vyko švaros akcija „Darom“. „Savanoriai iš miškelio surinko kelis maišelius šiukšlių, juos padėjo prie mūsų namų. Kažkas pasakė, kad šiukšlės bus išvežtos. Po poros dienų maišų daugėjo, atsirado ir sofų, kažkas atvežė ir paliko padangas. Krūva virto sąvartynu. Įvažiuoti į namus darosi sudėtinga“, - skundėsi V. Novolinskienė.
Ji kasdien matydavo, kaip visai nepažįstami žmonės meta šiukšles prie jos namų. Moteris mėgino juos drausti, bet niekas neklausydavo. „Bendrijos pirmininkas žadėjo samdyti automobilį ir atliekų krūvą išgabenti už bendrijos pinigus. Bet man pikta, kad turiu mokėti už neatsakingus žmones, kurie prie mano namų padarė sąvartyną“, - kalbėjo V. Novolinskienė. Moteris įsitikinusi, kad problemos nebūtų, jei akcijos „Darom“ rengėjai tą pačią ar kitą dieną būtų išvežę surinktas atliekas.
Atsakinga pati bendrija
Anot akcijos „Darom“ koordinatoriaus Karolio Sargūno, atsakomybė už šiukšlių, kurios buvo surinktos akcijos dieną, tenka ne akcijos rengėjams, bet pačiai sodo bendrijai.
„Darom“ akcijos metu šiukšlės buvo vežamos iš viešųjų miesto teritorijų. Tačiau iš privačių teritorijų - garažų, privačių namų, sodų bendrijų - surinktų šiukšlių net neplanavome vežti. Gyventojams patiems priklauso išsivežti tokias atliekas. Mes negalime leisti naudotis akcija, kad jos metu šiukšlės iš privačių teritorijų būtų išvežtos nemokamai“, - paaiškino K. Sargūnas.
Jo teigimu, ne pirmus metus tarp akcijos rengėjų ir sodų bendrijų gyventojų kyla panašių nesusipratimų.
„Didelė problema su sodų bendrijomis, kai sodininkai šiukšles neša į miškelius tikėdamiesi, kad kažkas jas išveš“, - suprasdamas skaitytojos nepasitenkinimą kalbėjo K. Sargūnas. Jis žadėjo, kad vasarą akcijos rengėjai imsis šviesti žmones apie Lietuvoje veikiančią atliekų išvežimo sistemą.
Tvarka - kaip visur
Sodų bendrijų gyventojams galioja tokios pat taisyklės, kaip ir gyvenantiems miestuose. Šiukšles reikia rūšiuoti, mokėti už jų išvežimą į sąvartyną. Tie, kurie sode gyvena tik vasarą, atliekas turėtų mesti į bendrijos nuomojamus bendrus konteinerius.
Tie, kurie soduose gyvena nuolat, gali patys sudaryti sutartį su atliekas išvežančia įmone ir turėti savo konteinerius.
„Gali būti, kad žmonės nori išvengti mokėti už atliekų išvežimą, piktnaudžiauja, dėl to nei iš šio, nei iš to atsiranda krūvos šiukšlių“, - svarstė Vilniaus miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė.
Įsisenėjusi problema
„Sodų bendrijos apskritai yra keblioje situacijoje. Jų veiklos reglamentavimas likęs dar nuo sovietmečio. Problemos yra įsisenėjusios. Šiukšlių išvežimas - indikacija, kuri parodo, kad ten apskritai jokios taisyklės neveikia“, - lrytas.lt sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas.
Ypač sudėtinga toms sodo bendrijoms, kurios priskirtos miesto teritorijai. Tokioje situacijoje yra ir minėta sodo bendrija „Šilas“. „Jei tai būtų gyvenamoji teritorija, švara pasirūpintų komunalininkai. Kita vertus, ten sunkiai įvažiuotų šiukšlių mašinos. Galėtų konteinerius prie įvažiavimo pastatyti. Bet dėl neaiškaus teritorijos statuso niekas nenori tų problemų spręsti“, - aiškino A. Kerpauskas.
Jis pastebi, kad įprotis palikti savo šiukšles bet kur po truputį „išeina iš mados“. Ypač, kai žmonės atranda, jog šiukšles galima parduoti ar bent atsikratyti jomis nemokamai.
„Stambiagabaritėms atliekoms, tokioms kaip sofos, yra specialios surinkimo aikštelės, Vilniuje - viena, Kaune - net keturios. Jose palikti atliekas nieko nekainuoja. Buitinę techniką įmonės surenka taip pat už dyką. Apskritai šiukšlė - tai antrinė žaliava. Pavyzdžiui, nuvežiau akumuliatorių, gavau 40 litų. Tiesa, akumuliatorius buvo didelis, nuo sunkvežimio. Dabar net plastikinius butelius už kelis centus superka. Ir tai mažina šiukšlių kiekį, nes žmonės suinteresuoti rinkti ir parduoti“, - pasakojo žaliųjų judėjimo narys.