Todėl oficialusis vizitas į pavasario žiedais pasidabinusią Gruziją – tikra atgaiva ir premjerui, ir gausiai jo svitai. Žinant šios garbingos Kaukazo tautos vaišingumą ir istoriškai gerus santykius su Lietuva, ši išvyka galės pretenduoti į kadenciją bebaigiančios Vyriausybės vadovo vizitų penketuką.
Pažvelkime į šios gražios kelionės programą. Pirmoji diena – duoklė oficialiesiems susitikimams. Mandagūs pokalbiai, kuriuos vainikuoja puiki vakarienė, o kalbos pamažu ima krypti apie gruzinišką vyną ir kitus smagius dalykus.
Antrosios vizito dienos pradžia iš inercijos nuobodoka, bet privaloma: išvakarėse pasikalbėjęs su valdžia, svečias išklauso opozicijos atstovų. Toliau – smagiau. Apsižvalgome Niko Pirosmanio memorialiniame muziejuje. Po to dalyvaujame paminklo Antanui Vilkutaičiui-Keturakiui atidengimo ceremonijoje ir bendraujame su Gruzijos lietuvių bendruomene.
Koks oficialusis vizitas be apsilankymo knygų šventovėje? Todėl po pietų vykstame į Chašūrio centrinę biblioteką.
Kitas programos punktas padės palyginti savo darbo sąlygas su kolegų Gruzijoje: apžiūrime naują Gruzijos vyriausybės pastatą ir naujo parlamento pastato statybvietę.
Po tokios intensyvios darbotvarkės trečioji vizito diena prasideda vėliau – 11 valandą laukia trumpas pašnekesys su vietos vicepremjeru ir euroatlantinės integracijos ministru. Po to – parodų apie Lietuvos karius Afganistane ir „Naujai atrasta senoji Arianė” atidarymas.
Kiti kertiniai vizito momentai – paskaita Batumio Šotos Rustavelio universitete apie tai, kaip Lietuva puikiai įveikė ekonomikos krizę, pietūs su ryte jau matytais viceministru ir ministru, paskui – įkvepiantis susitikimas su Abchazų-gruzinų šeimų sąjungos atstovais.
Viskas, galima grįžti namo, bet kažko lyg ir trūksta. Nejaugi gruzinai bus pamiršę apsilankymą garsiosiose vyno daryklose? Sunku patikėti – veikiau tai tiesiog neįrašyta į vizito programą.