Pasak parlamento vadovės, V. Petkus buvo tarp tų žmonių, „kurių mintys, žodžiai, ir darbai sovietinės okupacijos metais neleido užgesti laisvės viltims“.
„Ištikimybės šioms vertybėms kaina nuo pat ankstyvos jaunystės buvo kalėjimai, lageriai, tremtis, sovietinės sistemos sargų persekiojimas, atleidimas iš darbų, šmeižtas spaudoje. Tačiau šviesaus atminimo V. Petkus, nepaisydamas gresiančių ir negailestingai taikomų represijų, atkakliai skleidė tiesos žodį, minėjo tautines šventes, su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę“, – užuojautoje sakė I. Degutienė.
„Vėliau, jau Nepriklausomybę atsikovojusioje Lietuvoje, liko aktyvus visuomenininkas, ginantis žmogaus teises ir krikščioniškąsias vertybes, drąsiai reiškiantis nuomonę visais mūsų viešojo gyvenimo klausimais“, – teigė Seimo pirmininkė.
Ji priminė, kad už nuopelnus V. Petkui Lietuvoje ir kitose šalyse buvo skirti įvairūs apdovanojimai, jis tris kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.
Ilgametis kovotojas už nepriklausomybę V. Petkus kartu su bendraminčiais 1977 metų rugpjūčio 20 dieną įkūrė Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautinių judėjimų komitetą, kurio tikslas buvo taikus Baltijos valstybių nepriklausomybės atgavimas. Jis buvo vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, Sovietų Sąjungos okupacijos metais kelis dešimtmečius kalėjo Sibiro lageriuose.
V. Petkus 1994 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl žinomo kovotojo už Lietuvos laisvę, disidento, vieno iš Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos garbės pirmininko Viktoro Petkaus mirties.
„Viktoras Petkus mūsų atmintyje išliks ne tik kaip nepalaužiamas kovotojas už žmogaus teises ir laisves, bet ir kaip įsimintinų knygų apie pasipriešinimo kovas ir krikščioniškąją kultūrą bei dvasią Lietuvoje autorius“, – rašoma prezidentės užuojautoje.
Tarp V. Petkaus parašytų knygų – „Dominikonai Lietuvos kultūroje“, „Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis“, „Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyčios“, „Vilniaus vyskupai Lietuvos istorijoje“, „Lietuvos Helsinkio grupė“ (I ir II dalys), „Laiškai iš Intos“.
Šalies vadovė pažymi, kad už politinę veiklą ir pasipriešinimą sovietiniam režimui ne kartą teistas, kalintas ir tremtas, 25 gyvenimo metus praleidęs Sibiro konclageriuose, V. Petkus ir toliau liko ištikimu kovotoju už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises.
Ji taip pat primena, kad V. Petkus tarptautinių organizacijų tris kartus nominuotas Nobelio Taikos premijai gauti bei buvo paskelbtas XX amžiaus pasaulio žmogumi.
V. Petkus 1994 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
