„Tiek, kiek tikėjausi gauti patikslinimų, atsakymų, tiek
negavau. Klausimų liko ir nemažai”, - trečiadienį po komisijos
posėdžio žurnalistams sakė V. Mazuronis. Parlamentaro teigimu, kai
ką V. Vasiliauskas žadėjo atsiųsti raštu.
Negavęs pakankamai informacijos žurnalistams teigė ir Mišrios
Seimo narių grupės narys Žilvinas Šilgalis. „Jis nebuvo
nuoširdus“, - sakė parlamentaras.
Pasak V. Mazuronio, neaiškumų liko dėl Snoro” galbūt dingusio
turto vertinimo, su tuo susijusių dokumentų.
„Tas turtas buvo vertinamas keletą kartų“, - sakė V. Mazuronis.
Anot jo, jam liko neaiškūs motyvai, kodėl pasirinktas “Snoro”
bankrotas, kodėl akcijas reikėjo perimti visuomenės reikmėms, kai
bankui buvo paskelbtas moratoriumas. V. Mazuroniui atrodo neaiškūs ir
motyvai dėl atlygio laikinajam administratoriui.
Taip pat jis teigė negavęs tikslios informacijos, kada ir ką
apie „Snoro” situaciją žinojo aukščiausi šalies pareigūnai.
Parlamentaras žada siūlyti komisijai apsvarstyti galimybę jos
surinktą informaciją „maksimaliai išslaptinti“. „Bankas
bankrutuojantis - neturėtų būti per didelių paslapčių. Mes
ikiteisminio tyrimo medžiagos nenagrinėjame. Nenagrinėjame
akcininkų galimai nusikalstamų veiksmų“, - teigė V. Mazuronis.
Tačiau, pasak jo, komisijai pateikta daug informacijos,
turinčios komercinę paslaptį. Tai gali sutrukdyti išslaptinimui.
V. Vasiliauskas: „Laimėtojų šitoje situacijoje nėra"
V. Vasiliauskas, antrą kartą liudijęs „Snoro“
žlugimo aplinkybes tiriančioje Seimo komisijoje, sako, kad
laimėtojų „Snoro“ bankroto situacijoje nėra.
„Laimėtojų šitoje situacijoje nėra. Tikrai niekas nėra
laimėtojas - nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos banko valdybos
nariai, nei Vyriausybė. Kada bankas žlunga, visi tik pralaimi,
išskyrus gal kai kuriuos asmenis, kurių, deja, Lietuvoje nėra“, -
žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Jo vertinimu, Seimo komisijos darbas buvo ir yra konstruktyvus.
Lietuvos banko vadovas pakartojo, kad šitoje situacijoje ir dabar
būtų daręs tą patį.
„Kokios bebūtų komisijos išvados, mano galva, sprendimas buvo
vienintelis įmanomas. (....) Jeigu jūs paklaustumėte, ar būčiau
daręs kažkaip kitaip, manau, kad kiekvienas atsakingas žmogus būtų
daręs tą patį“, - teigė V. Vasiliauskas.
Jo nuomone, kuo greičiau turėtų susirinkti kreditorių
susirinkimas, kad „pagaliau prasidėtų judesiai tolimesni, nes dabar
viskas yra laukimo stadijoje, o tai kainuoja“.
Vieno iš pagrindinių buvusio „Snoro“ akcininko Vladimiro
Antonovo pasiūlymą raštu atsakyti į komisijos klausimus V.
Vasiliauskas vertina „kaip gynybinę strategiją, kaip parodymą, kad
jis nori bendradarbiauti“.
Lietuvos banko vadovo teigimu, jis iš tikrųjų turėjo daugybę
progų atsakyti tiek į laikinojo administratoriaus, tiek į bankroto
administratoriaus klausimus.
„Aš manau, kad jo, kaip ikiteisminio tyrimo dalyvio, pareiga
yra visų pirma atsakinėti į prokurorų klausimus“, - teigė V.
Vasiliauskas.
Kai kurie parlamentinės tyrimo komisijos nariai apgailestavo,
kad nesulaukė išsamių atsakymų iš Lietuvos banko vadovo.
Žurnalistams pasiteiravus, ar atsakinėjo nuoširdžiai, V.
Vasiliauskas sakė: „Nuoširdumas yra toks subjektyvus dalykas iš
tikrųjų, aš esu įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę, pasirašiau ir
atsakiau. Širdies turbūt neišplėši ir neparodysi“.
Trečiadienį Seimo laikinoji tyrimo komisija baigė apklausas.
Išvados - iki birželio 1-osios
Parlamentinė komisija, kuri analizuoja „Snoro“ bankroto
aplinkybes, išvadas Seimui turi pateikti iki birželio 1-osios.
Parlamentarai jau apklausė buvusius ir esamus LB vadovus ir
darbuotojus, „ Snoro“ administratorius, du premjerus, ėjusius
pareigas nuo 2006 metų, finansų ministrę.
Komisija atsisakė klausimus pateikti buvusiems
„Snoro“ akcininkams, bet pasiūlė jiems komisijai perduoti
informaciją, kuri galėtų jai padėti atsakyti į Seimo
suformuluotus klausimus.
Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, susijusių su „Snoro“ žlugimo aplinkybėmis.