„Valstybės taip pat turi imtis visų priemonių pagerinti
žurnalistų darbo sąlygas, užtikrinant kuo laisvesnę prieigą prie
informacijos, konfidencialių žiniasklaidos informacijos šaltinių
apsaugą ir baudžiamosios atsakomybės už šmeižtą panaikinimą“,
- ketvirtadienį Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga
išplatintame pranešime sakė A. Ažubalis.
Pasak ministro, skaitmeninė žiniasklaida atvėrė precedento
neturinčias galimybes žodžio laisvei ir priėjimui prie
informacijos, nors spaudos laisvę vis dar varžo smurto prieš
žurnalistus grėsmė. Vien šiais metais pasaulyje buvo nužudyti 43
žurnalistai, daugelis jų kenčia nuo išpuolių, kuriais siekiama
apriboti galimybes teikti informaciją, gyvybiškai svarbią
demokratijos funkcionavimui.
Dekriminalizuoti šmeižimą Lietuvą pernai rudenį paragino
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė
žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič.
Ji viešai išsakė susirūpinimą dėl kaltinimų šmeižtu
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Dėl
tariamo šmeižto privataus kaltinimo tvarka į teismą kreipėsi
dienraščio „Respublika“ leidėjas Vitas Tomkus.
Kai kurie Lietuvos teisės ekspertai sako, kad konfliktai dėl
įžeidimo ir šmeižimo turėtų būti sprendžiami civiline tvarka,
o papildomai inicijuoti baudžiamąjį procesą, įtraukti ir taip
darbu apkrautas teisėsaugos institucijas, atsakovui taikyti
papildomas griežtas baudžiamąsias sankcijas yra neracionalu.
Be to, perspėjama, kad baudžiamojo proceso naudojimas gali
virsti spaudimo, savotiško keršto oponentui priemone.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas paskleidė apie kitą
žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti
ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Be to, tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar
labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę
ar spaudinyje, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki dvejų metų.