Naudodamiesi kalbos dovana pvz. galime įtikinti žmoną, kad būtina nueiti į Lady Gaga koncertą. Taip pat ir žmona gali įtikinti , kad salotos su fetos sūriu – geras ir skanus valgis. Arba galime naudodamiesi kalbos dovana diskutuoti kas skaniau – degtinė su pomidorų sultimis, ar rausvas šampanas su sūriu. Kai turime kalbos dovaną dėl visko galime susitarti.
Galime susitarti net su vaiku, kad mūsų pačių padarytas lankas iš šakos ir batų raištelių – kur kas vertingesnis už tą, kuris parduodamas prekybos centre. Daugybė visokiausių dalykų visame pasaulyje daroma ir derinama naudojant kalbos bei rašto dovaną.
Bet Lietuvoje viskas vyksta kažkaip kitaip. Ypač kai tai susiję su visai šaliai svarbiais dalykais. Štai ima ir per naktį padidėja mokesčiai. Be jokių aiškinimų ar svarstymų – tiesiog padidėja. Turbūt tai yra neišvengiama ir reikalinga, bet nei Finansų ministerija nei Vyriausybė, nei dar kažkas - net nesivargina paaiškinti paprastiems žmonėms, paprastais žodžiais – kodėl taip atsitiko, kokios viso to priežastys, tikslai ir nauda.
Kai tokio aiškumo nėra, prasideda spėlionės, nervų karai, keiksmai ir t. t. O juk užtektų, tarkime, ministro ar premjero nuoseklaus, argumentuoto ir aiškaus rašinio spaudoje, pasisakymo per TV – ir neliktų erdvės jokiam erzeliui.
Turbūt būtų galima vardinti daugybę mįslingų, kartais, atrodo, nelogiškų ar neprotingų valdžios sprendimų – paprasčiausias kalbėjimas, tų sprendimų minties aiškus išdėstymas ir pagrindimas - išspręstų daugybe visuomenės ir pasitikėjimo problemų.
Kad ir atominės elektrinės projektas. Ar tikrai jis būtinas Lietuvai? Ar tikrai verta leisti milijardus, jei net energetikos ministras nežino: ar elektra dėl to bus pigesnė? Galbūt geriau už tuos pinigus pastatyti saulės ir vėjo jėgainių?
O gal verčiau, jei bijomasi priklausomybės nuo Rusijos, nutiesti elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją ir pirkti ar parduoti elektrą ten? Gal pigiau būtų? Ir atominės rizikos mažiau?
Kaip ironiškai ir ciniškai premjeras ar ministrai bevertintų tokių klausimų gausą, jie neišvengiamai kyla, kai nėra normalaus bendravimo - sprendimų ir argumentų paaiškinimo. Suprantama, galbūt valdžios pareigūnai turi daugiau informacijos ir žinių, bet arogantiška poza ir paprastų žmonių demonstratyvus menkinimas tikrai aiškumo jų sprendimams neprideda. Juolab, dažnai tuos sprendimus gaubia mistinė paslapties skraistė.
Tas pat – ir su uoliai reklamuojamu ir tarsi Lietuvos išsigelbėjimo nuo visų bėdų simboliu tapusiu suskystintų dujų terminalu. Rizikuoju būti apšauktas Rusijos šnipu, bet man nelabai aišku: ar pastačius tą terminalą dujos bus pigesnės? Ar tikrai parinkti patys geriausi subrangovai statant terminalą? Ar vėl kažkur išgaruos milijonai kaip Ignalinos atominės uždarymo projekte? Ar tikrai Kataras, Norvegija ar dar kažkas pardavinės mums dujas pigiau nei Rusija? Gal ir taip, bet kur argumentai ir skaičiavimai?
Kurgi aiškus kalbėjimas ir šiuo atveju? Mūsų valdžios kalbos dovanos invalidumas beveik kiekviename žingsnyje/sprendime tiesiog akis bado. Nelabai padeda net brangiai samdomos viešųjų ryšių kompanijos, kurių svarbiausias darbas, atrodo, yra pinigų išplovimas „pagal projektą“, na gal dar prieštaraujančių ar nesuprantančių valdžios sprendimų „demaskavimas“ ir „sugėdinimas“.
Šiaip ar taip, gal primityviai ir nestilingai nuskambės - valdžia turėtu tarnauti šalies žmonėms, ginti jų interesus. Taigi ir sprendimai turėtų būti skaidrūs, argumentuoti, suprantami ir rezultatyvūs. Naudingi visuomenei, o ne interesų klanams.
Arogancija, pasipūtėliška poza ir nesiskaitymas su visuomene – tai ne patys geriausi argumentai savo pozicijai apginti. Kuo toks valdžios elgesys ir laikysena gali baigtis? Aplink pilna iškalbingų pavyzdžių – nuo Libijos iki Graikijos. Gal vis tik paprasčiau pasinaudoti kalbos ir klausos dovana?