Pats direktorius kaltinimus neigė ir sakė nesiruošiantis atsistatydinti. O susirinkime dalyvavusi Kultūros ministerijos atstovė tegalėjo pažadėti, kad apie susirinkime gvildentas problemas papasakos ministrui.
Į visuotinį susirinkimą susirinko beveik 100 J. Miltinio dramos teatro darbuotojų – nuo aktorių iki scenos darbininkų. Iki pat paskutinės minutės susirinkusieji nežinojo, kas iš Kultūros ministerijos atstovų atvyks į susirinkimą. Viltys, kad padėti išspręsti Panevėžio J.Miltinio dramos teatrą kamuojančių skaudulių atvyks pats Kultūros ministras ar kas nors iš jo pavaduotojų, netrukus žlugo. Paaiškėjo, kad į Panevėžį atsiųsta tik Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Rasida Žygienė, kuri jau ne kartą buvo informuota apie šio teatro problemas.
„Atsiprašau mielos damos iš ministerijos, bet negi J. Miltinio teatras nevertas net Kultūros ministro ar jo pavaduotojo vizito? Aš gi jums, Rasida, jau anksčiau telefonu esu sakęs, kad jei ministerijos planai buvo sunaikinti J. Miltinio dramos teatrą, tai jos direktoriumi paskirtas R. Vikšraitis – puikus kandidatas tai įgyvendinti", – į tylomis sėdinčią ministerijos klerkę kreipėsi J. Miltinio teatro meno vadovas, režisierius Rolandas Atkočiūnas.
Tiesa, R. Atkočiūną tikriausiai reikėtų vadinti buvusiu meno vadovu, nes susirinkimo išvakarėse R. Vikšraitis jį atleido iš pareigų. Direktoriaus teigimu, tai buvo padaryta dėl meno vadovo pravaikštų, o R. Atkočiūnas ir kolektyvo nariai įsitikinę, kad taip R. Vikšraitis keršija už pirmadienį meno vadovo surengtą susitikimą su žurnalistais, kuriame jis pranešė apie teatrą kamuojančias negeroves ir ketvirtadienį rengiamą visuotinį susirinkimą.
Emocijų susirinkime neslėpė ir kiti susirinkimo dalyviai. Teatro aktorių profsąjungos, vienijančios 20 aktorių, pirmininkas Vytautas Kupšys sakė esąs įsitikinęs, kad R. Vikšraitis neįgalus toliau eiti teatro vadovo pareigų. „Teatre tvyro įtampa, chaosas ir vadovo nekompetentingumas“, – tiesiai į akis direktoriui rėžė aktorius. Jo teigimu, R. Vikšraitis nemoka ir nenori bendrauti su kolektyvu – užuot taip daręs, jis po vieną kviečiasi žmones į savo kabinetą, klausia jų nuomonės, o po to viską padaro atvirkščiai.
Antrosios J. Miltinio dramos teatre veikiančios profsąjungos, vienijančios 32 darbuotojus, pirmininkas, buvęs ilgametis šios kultūros įstaigos vadovas Rimantas Teresas sakė įtariantis, kad teatro finansinė padėtis katastrofiška ir metų pabaigoje nebebus iš ko mokėti algų. Organizuojamos ne pelną, bet nuostolius nešančios teatro gastrolės, o geriausiu laiku – savaitgaliais – teatro salės nuomojamos kitiems teatrams ar renginių organizatoriams, užuot rodžius savo spektaklius.
R. Teresas įtaria, kad direktorius galimai pažeidė viešųjų pirkimų įstatymą, pernai už daugiau nei 150 tūkst. litų teatrui nupirkus du automobilius. Tiesa, ir juos naudojant skadrumo nėra. „Direktorius valdiška mašina išvažiuoja penktadienį, o grįžta antradienį, o kur jis buvo, niekas nežino“, – sakė aktorius.
Pasak R. Tereso, R. Vikšraičio nenorą bendrauti su kolektyvu rodo ir tai, kad per beveik dvejus metus, kai jis 2010 metų spalį buvo paskirtas teatro direktoriumi, nei karto nebuvo organizuotas bendras kolektyvo susirinkimas. Kai abi profsąjungos paskelbė apie jų iniciatyva organizuojamą susirinkimą, R. Vikšraitis išvakarėse staliui nurodė pakeisti tetaro konferencijų salės durų užraktą. „Todėl mums susirinkimą teko daryti „undergraunde“, – pasakojo R. Teresas.
Šiemet valstybinę kultūros ir meno premiją gavęs J. Miltinio mokinys, Auksinio scenos kryžiaus laureatas, maždaug 90 vaidmenų kine ir teatre sukūręs aktorius Albinas Keleris taip pat neslėpė emocijų. Pareiškęs, kad nori pasižiūrėti R. Vikšraičiui į akis, jis atėjęs atsistojo priešais direktorių ir nevyniodamas žodžių į vatą ėmė berti priekaištus.
„Premjeras kepam vieną po kitos, bet ar mes jas rodom? Kad brangiai kainavęs pastatymas atsipirktų, reikia jį daug kartų rodyti. O ką darote jūs? Kovo mėnesį pradėta rodyti „Katerina“ balandį rodyta tik kartą, ir tai viduryje savaitės.“, – emocingai kalbėjo aktorius.
Žinomas aktorius sakė nesuprantantis, kodėl nerodomi anksčiau pastatyti spektakliai, kodėl taip prastai organizuojamas darbas. „Jūs gyvenate chaose ir norite, kad mes taip pat gyventume“, – sakė žinomas aktorius.
Pasak A. Kelerio, režisierius Saulius Varnas kreipėsi į R. Vikšraitį, prašydamas šių metų lapkričio pradžioje leisti J. Miltinio teatro trupei su spektakliu „Kai mes mirę nubusim“ dalyvauti Albanijoje vyksiančiame teatrų festivalyje. Visas kelionės ir gyvenimo išlaidas organizatoriai įsipareigojo apmokėti. „Direktorius nesutiko, paaiškino, kad mes lapkritį būsim užimti. Tai gal jūs galite pasakyti, ką aš veiksiu po pusės metų, lapkričio pradžioje? O juk tame festivalyje būtume mūsų teatrą reprezentavę.“, – piktinosi teatro senbuvis.
Jis taip pat sakė nesuprantantis, kodėl R. Vikšraitis režisieriui S. Varnui neleido to paties pagal H. Ibseno pjesę pastatyto spektaklio rugpjūtį teatre nufilmuoti Lietuvos televizijos fondams. „Pirmą kartą apie tai girdžiu“, – iki tol tyliai sėdėjęs ir klausęs susirinkimo dalyvių priekaištų lavinos pabandė pasiteisinti teatro direktorius ir sukėlė ironišką kolektyvo narių juoką.
Susirinkime kalbėjusi teatro vyriausioji finansininkė Danguolė Lukošiūnienė patvirtino, kad iš tiesų didžioji dalis gastrolinių spektaklių teatrui atneša ne pelną, bet nuostolius. Pavyzdžiui, dėl gastrolių Vilniuje patirtas 20 tūkst. litų nuostolis.
Penkiolika metų teatre dirbanti vyriausioji administratorė Beatričė Miškinienė taip pat negailėjo priekaištų direktoriui. Jos teigimu, R. Vikšraičiui, bendraujant su pavaldiniais, trūksta elementarios kultūros, žmonės teatre prigąsdinti, dirba įtampoje ir nežinioje.
Pasak teatro darbuotojos, viską bandydamas spręsti ir daryti vienas, direktorius nieko nespėja. Rinkodaros skyrius nežino kaip dirbti, kai nuolat vėluoja reklaminės medžiagos gamyba, keičiasi spektaklių rodymo grafikai. „Mes tik girdėjome, kad gegužės pradžioje planuojamos teatro gastrolės Rygoje su „Margarita“, tačiau iki šiol nieko tiksliai nežinome. Rinkodaros skyrius nušalintas nuo darbo“, – sakė B. Miškinienė.
Ne vienas teatro darbuotojas per susirinkimą minėjo ir balandžio pabaigoje darbo J. Miltinio dramos teatre netekusios jaunos perspektyvios aktorės Raimondos Kimbraitės istoriją. Teatralai įvardijo, kad taip direktorius susidorojo su jam neįtikusia mergina.
Pati R. Kimbraitė lrytas.lt patvirtino, kad balandžio 27 dieną pasibaigus jos terminuotai darbo sutarčiai. R. Vikšraitis pasiūlė tik pratęsti ją dar trims mėnesiams. „Bet juk tuoj baigsis teatro sezonas, ką vienai aktorei teatre veikti?“, – paaiškino, kodėl nesutiko su tokiu pasiūlymu, R. Kimbraitė.
Nors ji jau vaidina keturiuose J. Miltinio dramos teatro spektakliuose ir repetavo vieną pagrindinių vaidmenų birželį turinčioje pasirodyti premjeroje, nuolatinio darbo R. Vikšraitis jai nepasiūlė. Tačiau savaitė prieš pasibaigiant jos darbo sutarčiai, pagal neterminuotą darbo sutartį direktorius priėmė dirbti kitą aktorių, dar tris laisvus aktorių etatus panaudojo papildomai įdarbindamas daugiau aptarnaujančio scenos personalo.
Per visą susirinkimą ramiai ir santūriai laikęsis R. Vikšraitis sakė sutinkantis tik su priekaištais, kad ne viską spėja padaryti. Tačiau atsistatydinti iš teatro vadovo pareigų jis sakė negalvojantis ir jaučiasi daug padaręs teatro labui. Jo teigimu, viena iš didžiausių šio teatro kolektyvo blogybių – paplitęs masinis girtavimas, dėl kurio kartais netgi neįvyksta spektakliai. Jis bando su šia negerove kovoti, vienas aktorius netgi buvo atleistas. „Gal anksčiau tarpusavyje konfliktavusį teatro kolektyvą prieš mane suvienijo nenoras keistis – o pasikeitimų juk dabar yra daug?“ – spėliojo buvęs „Elfų teatro“ vadovas ir Keistuolių teatro įkūrėjas.
Išklausiusi visų pusių argumentus, Kultūros ministerijos atstovė R. Žygienė sakė perduosianti teatro kolektyvo rezoliuciją Kultūros ministrui. „Man atrodo, kad jūs pirmą kartą kalbatės. Jei jums atrodo, kad dar įmanoma susikalbėti – kalbėkitės“, – siūlė ministerijos atstovė.
Ji priminė, kad galima išrinkti tokią teatro meno tarybą, kokios pats kolektyvas norėtų ir bandyti ieškoti dialogo su direktoriumi. Tačiau į jos pasiūlymą darbuotojai atsakė šūksniais, kad dialogas su R. Vikšraičiu neįmanomas.
***
Beveik šimtas susirinkime dalyvavusių teatro darbuotojų pasirašė po žemiau skelbiama
JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRO VISUOTINIO DARBUOTOJŲ SUSIRINKIMO REZOLIUCIJA:
„Paskyrus vadovu Romualdą Vikšraitį, teatro kolektyvas greitai susidūrė su labai rimta problema, - naujo vadovo nekompetentingumu eiti jam patikėtas pareigas. Vadovas neturi nei teatro strategijos, nei elementaraus gebėjimo organizuoti darbą .
Savo programoje vadovas teigė, kad jo prioritetas – stipri meno taryba, tačiau jau daugiau nei pusmetis meno tarybos iš viso nėra. Įsteigtas meno vadovo etatas, tačiau meno vadovui jokių rimtų įgaliojimų nesuteikta, net neleista būti meno tarybos nariu. Einamasis repertuaras, geriausiu atveju, patvirtinamas likus porai savaičių iki naujo mėnesio pradžios, o ir patvirtinus, nuolatos taisomas.
Spektaklių nuiminėjimas ir kaitaliojimas tapo taisykle, o ne išimtim, dėl ko labai krito žiūrovų skaičius. Gastrolių daug, tačiau absoliuti jų dauguma – nuostolingos. Leidžiama daug premjerų, tačiau vaidinamų spektaklių skaičius katastrofiškai mažas. Dauguma premjerų dėl prasto darbo organizavimo smarkiai vėluoja. Senesni spektakliai beveik visai nebevaidinami.
Taisyklė, kad savaitgaliais teatre vaidinami mūsų teatro spektakliai, o kitų teatrų – vidury savaitės, nebegalioja. Reklama nespėja paskui teatro pakeitimus, todėl ne kartą susirinkę žiūrovai nemaloniai stebinami nuimtu ar pakeistu spektakliu.
Teatre tvyro ne kūrybinė atmosfera, apie kurią taip gražiai kalbėjo darbą pradėjęs vadovas, o nuolatinė įtampa ir stresas. Nėra pareigybių apibrėžtumo, o jeigu jos ir yra, tai bevertės, nes vadovas niekuo nepasitiki ir viską sprendžia pats vienas. Jis geriausiai žino, kaip ir iš ko gaminti dekoracijas ar siūti kostiumus.
Yra didžiulis aktorių trūkumas, tačiau aktorių etatai naikinami, o administracijos darbuotojų skaičius vis didėja. Tuo pat metu, labai išaugo kviestinių aktorių skaičius. Meno vadovas atleistas be jokios rimtos priežasties. Atleista jauna, gabi puikiai užsirekomendavusi aktorė, nes neįtiko vadovui. Nemotyvuotai atleista ir daugiau darbuotojų, o dar nemažai jų daliai nuolatos tuo grasinama, nes kiekvienas, išdrįsęs pasakyti vadovui „ne“, tampa jo priešu.
Labai sudėtinga finansinė teatro padėtis. Mokami dideli honorarai režisieriams ir kviestiniams aktoriams, o spektaklių vaidinama mažai. Kyla pagrįstų įtarimų, kad metų gale teatro darbuotojai liks be atlyginimų.
Visuotinis darbuotojų susirinkimas vienbalsiai kreipiasi į vadovą, reikalaudamas neatleisti meno vadovo Rolando Atkočiūno iš užimamų pareigų, o aktorę Raimondą Kimbraitę priimti nuolatiniam darbui teatre.
Vadovo negebėjimas eiti savo pareigų daugiau nei akivaizdus, tačiau jokios diskusijos su darbuotojais nevyksta. Vadovas nemoka kalbėtis su kolektyvu ir nesikalba, jo darbo metodas, - kviestis po vieną į kabinetą ir aiškintis, kas jo priešai, o kas draugai. Vyksta nuolatinis kolektyvo kiršinimas.
Visuotinis teatro darbuotojų susirinkimas reiškia nepasitikėjimą teatro vadovu Romualdu Vikšraičiu, kreipiasi į kultūros ministrą su prašymu atstatydinti jį ir surengti naujus teatro vadovo rinkimus.“