Maskvoje vykusioje konferencijoje apie priešraketinės gynybos
sistemą ketvirtadienį dalyvavęs pareigūnas BNS sakė, kad Rusijos
ir NATO atstovų pozicijos ir toliau skiriasi, tačiau, nepaisant to,
Aljansas yra pasirengęs toliau plėtoti priešraketinės gynybos
projektą.
„Rusai vėl išskleidė tuos pačius žemėlapius su sektoriniu
padalinimu, kur Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Lenkijos yra rusų
gynybos ruože. Jie patys supranta, kad tokių dalykų nebus. Tai yra
aiškiai išsakyta jiems, jie tai puikiai žino. Kodėl (generolas
Nikolajus) Makarovas rodo tą patį seną žemėlapį, kur Baltijos
šalys priskirtos Rusijos ginamam sektoriui, negaliu paaiškinti“, -
BNS teigė V. Urbelis.
Pasak jo, Rusija nori arba teisinių garantijų, arba bendros
sistemos, kuri nepriimtina NATO.
„Rusai nori arba teisinių garantijų, kad NATO sistema nebus
nukreipta prieš juos, arba nori kažkokios bendros sistemos, kas yra
labai sunkiai įsivaizduojama. Nes tai reiškia, kad Rusija kone
įeitų į NATO sprendimų priėmimą, kas ir politiniu, ir operaciniu
požiūriu yra labai sunkiai įmanoma. (...) Bendro vardiklio, kuriuo
būtų galima grįsti bendradarbiavimą kol kas nėra, čia faktas“, -
teigė V. Urbelis.
„Pagrindinė žinia iš NATO, iš visų valstybių pusės, yra,
kad NATO sistema toliau bus vystoma pagal planą. Jeigu rusai nori
bendradarbiauti, jie visada kviečiami tą daryti, bet jei jie
nesutinka, tai nestabdys NATO sistemos“, - kalbėjo KAM politikos
direktorius.
Jo teigimu, Maskvoje vykusioje konferencijoje abi pusės pateikė
pozicijas pagrindžiančius techninius argumentus.
„Buvo daromos labai detalios techninės prezentacijos. Iš Rusijos
pusės pagrindinė žinutė, ką jie norėjo pasakyti, kad jie ne
prieš kažkokią sistemą, kurią daro NATO, bet juos neramina tai,
kad NATO galės numušinėti Rusijos raketas ir tai, jų požiūriu,
gali kelti grėsmę strateginiam stabilumui. Iš NATO pusės, kurią
atstovavo Alexanderis Vershbow (Jungtinių Valstijų gynybos
sekretoriaus pavaduotojas - BNS), lygiai tais pačiais techniniais
argumentais buvo bandoma parodyti, kad tiesiog fiziškai neįmanoma
kelti pavojaus Rusijos stabilumui dėl kelių priežasčių“, - sakė
jis.
Pasak V. Urbelio, Jungtinių Valstijų raketos perėmėjos nebūtų
nei pakankamai greitos, kad galėtų numušti Rusijos
tarpkontinentines balistines raketas, nei jų būtų pakankamai daug,
kad tai galėtų keltį reikšmingą pavojų Rusijos strateginiam
branduoliniam arsenalui.
Rusijos karinė ir politinė vadovybė yra pareiškusi, kad NATO
neatsižvelgus į jos poziciją, tarp Lietuvos ir Lenkijos
įsiterpusioje Karaliaučiaus srityje bus dislokuotos naujausios
žemė-oras ir žemė-žemė tipo raketinės sistemos, tokios kaip
S-400 ir „Iskander“. Naujausios zenitinės sistemos S-400 balandį,
pasak Rusijos žiniasklaidos pranešimų, buvo atgabentos į šį
eksklavą.
„Aišku, mūsų vertinimas yra neigiamas, nes Rusijai nėra
prasmės dėti tiek daug pastangų militarizuojant Karaliaučiaus
sritį“, - sakė V.Urbelis.
2010 metais vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso ir
Rusijos vadovai sutarė bendradarbiauti plėtojant priešraketinės
gynybos pajėgumus Europoje, tačiau iškart ėmė ryškėti
nesutarimai, kaip turi atrodyti ir veikti naujas priešraketinis
skydas.
NATO nuo pradžių laikėsi pozicijos, kad turi būti kuriamos dvi
atskirus vadovavimo centrus turinčios sistemos, kurios galėtų
glaudžiai bendradarbiauti ir keistis duomenimis. Kuriant NATO
sistemą JAV prie Europoje jau esančių pajėgumų planuoja iš
pradžių prijungti laivuose esančias priešraketinės gynybos
sistemas, o vėliau pastatyti radarus bei dislokuoti antžemines
raketas buvusiose Varšuvos pakto valstybėse Lenkijoje ir Rumunijoje.
Šiems planams griežtai nepritaria Rusija, kuri siekė, kad
rusiškoji ir Aljanso sistema būtų valdoma bendrai, o taip pat
siūlė pasidalinti Europą atsakomybės zonomis. Į Rusijos
atsakomybės zoną būtų patekusios ir Šiaurės Rytų Europoje
esančios NATO narės.