Klaipėdiečio garaže – 15 skirtingų dviračių

Sigita Purytė
Klaipėdiečio Dariaus Mileškos garaže – dviračių įvairovė: nuo paprasto „buitinio“ iki kalnų, nuo vienaračio iki tandemo. Ir visi jie – naudojami! „Dabar gaminu dviratį, kuriuo važiuosiu gulomis“, - priduria 38 metų D. Mileška. Paklaustas, kiek iš viso dviračių yra namuose, klaipėdietis susimąsto.
Pakoregavęs dvigubo tandemo rėmą, Darius Mileška pavertė dviratį taksi savo septynerių metų dukrai – jis sėdi prie vairo, o vaiką pasodina už savęs.
Daugiau nuotraukų (1)
„Žmona turi 2, dukra – 5. Nors keli jau išaugti, bet prieš savaitę susilaukėme dukrelės, mažieji dviračiai atiteks jai“, - pasakojo Darius.
Jis mielai kalbėjo apie kiekvieną iš savo dviračių, kurie beveik visi turi savo istorijas.
Dvigubas tandemas (dvivietis dviratis). Jis vyro namuose atsidūrė netyčia. Dariaus bičiulis šio dviračio rėmą rado išmestą prie konteinerio, laikė 5 metus, bet suprato, kad nieko su juo nedarys. „Išmesti buvo gaila, atidavė man, - prisimena Darius. - Kadangi turėjau vietos garaže, priėmiau dovaną.“
Jis, pakoregavęs rėmą, pavertė dviratį taksi savo septynerių metų dukrai – jis sėdi prie vairo, o vaiką pasodina už savęs. „Luka nevairuoja ir yra saugi už manęs. Visur ją vežioju. Ir vagims šis dviratis nelabai įdomus – matyti, kad savadarbis, neišvaizdus, lengvai atpažįstamas“, - pasakojo klaipėdietis.
Vienaratis. Šį „dviratį“ Darius nupirko praėjusį rudenį. Jis buvo aprūdijęs, reikėjo keisti padangą, tvarkyti pedalus. „Pardavėjo paklausiau, kas čia ir už kiek parduoda. Numojo ranka, sako: „Vienaratis, niekam jis neįdomus, atiduosiu už 20 litų.“ Aš ir paėmiau“, - prisimena klaipėdietis. Jis jau mokėjo važiuoti vienaračiu, kad pasitobulėtų, kelis kartus susitiko su profesionalais. Klaipėdoje Dariaus žiniomis yra penki žmonės, kurie turi vienaračius.
„Gulimas“ dviratis šiuo metu dar tik kuriamas Dariaus garaže.
Sulankstomas dviratis. Juo vyras važinėja dažniausiai: „Labai patogu, turiu galimybę keisti transporto priemones – pavažiuoti mašina, autobusu, traukiniu, dviračiu.“
Trekinis dviratis. Pagamintas dar sovietmečiu, fiksuotos pavaros dviratis. „Jis neturi jokių bėgių: jei minsi į priekį, važiuosi į priekį, jei minsi atgal, važiuosi atgal“, - paaiškina dviračių entuziastas.
Darius renkasi šį dviratį, kai reikia greitai nuvažiuoti į kitą miesto dalį. „Klaipėda – lygus, amsterdamiškas miestas, jame nėra kalvų. Trekinis dviratis čia labai tinka – jo padangos plonytės, skirtingų pavarų neprireikia. Ir kas įdomu – šis dviratis labai nebrangus“, - aiškino D. Mileška.
Dar vienas pliusas – trekinis dviratis labai lavina važiavimo įgūdžius, važiuodamas juo Darius išmoko laikyti pusiausvyrą – nenulipdamas nuo dviračio stovėti vietoje, važiuoti atbulas. „Užsėdęs ant kito dviračio iškart pajutau, kad mano įgūdžiai pagerėję“, - sakė dviratininkas.
Šio dviračio rėmą Darius taip pat gavo atsitiktinai.
Turistinis dviratis pritaikytas ilgoms kelionėms, turi patogią bagažinę daiktams susidėti. Toliausia šalis, kur Mileškai yra keliavę dviračiais, buvo Airija. „Mynėme per devynias valstybes“, - prisimena klaipėdietis.
Vasarą kone kiekvieną savaitgalį pora važinėja po Lietuvą, kartais – Latviją. „Su dviračiu galima puikiai paturistauti. Man visuomet patikdavo keliauti, nakvoti palapinėse, gamintis maistą gamtoje“, - pasakojo Darius. Praėjusią vasarą jis su žmona atostogavo Lenkijos pietuose, Zakopanėje. Dviračiai pritaisyti prie automobilio taip pat keliavo su jais.
Plentinis dviratis. Tokiais dažnai galima matyti važiuojant profesionalius dviratininkus. „Nesu profesionalus sportininkas. Mėginau rytais sportuoti, bet tai kaip pabėgiojimas, nieko rimto, - tikina D. Mileška. - Plentiniu dviračiu patogu minti keliolikos kilometrų atstumus asfaltuotais keliais, pavyzdžiui, iš Klaipėdos į Nidą ir atgal.“
Darius su bendraminčiais dviračiu yra apvažiavęs Lietuvą. Draugų kompanija važiavo keliais kuo arčiau Lietuvos sienos. Susidarė per 1,4 tūkst. kilometrų. Tiesa, šį atstumą Darius įveikė paprastu dviračiu.
Kalnų dviratis. Juo Darius važinėja palei jūrą ar susitikęs su draugais, norėdamas pasportuoti.
Dar vieną dviratį Darius vadina buitiniu. Trys tokie – jau „nuvažinėti“.
Suskaičiavus paaiškėja, kad Dariaus garaže važiuojančių dviračių yra 15. Nors šeima turi du automobilius bei krovininę mašiną, dažniausiai į miestą ar poilsiauti mina savo kojomis.
Milijonierius aplaužė kompleksus
Važiuoti dviračiu D. Mileška išmoko būdamas vaikas. Jo tėvas – užgimęs mechanikas – išmokė berniuką patį susitaisyti dviratį. Vėliau prie šio pritaisė ir vidaus degimo variklį. Nuo tada Darių labiau žavėjo varikliu varomos transporto priemonės.
Vyras vėl pradėjo važinėti dviračiu, kai prieš gerą dešimtmetį atsidūrė Vokietijoje. „Važinėti automobiliu ten brangu, gyvenome miesto centre, automobilio stovėjimo aikštelės centre daug kainuoja. Darbavausi pas labai turtingą žmogų, milijonierių. Kai pamačiau, kad jis į darbą atvažiavo paprasčių paprasčiausiu dviračiu, mano sovietiniai kompleksai apsilaužė“, - pasakojo klaipėdietis.
Įveikęs nuostatas, kad dviratis – tik vargšams, Darius dviratį susirinko pats. „Vokiečiai nereikalingus daiktus numatytu laiku tiesiog išneša ir palieka ant šaligatvio prie savo namų. Tai vadinama „metimais“. Pirmą dviratį taip ir susirinkau iš gabalų: kažkas buvo išmetęs dviratį be priekinio rato, kitas – be kitų detalių, aš juos abu paėmiau ir sujungiau. Išėjo paprastas, bet važiuojantis dviratis. Nė karto nesubyrėjo, nepatyriau jokių traumų“, - tikino D. Mileška.
Vokietijos miestuose tuo metu pavažiuoti vieną stotelę kainuodavo 1,2 euro. Važiuodamas dviračiu lietuvis sutaupydavo labai daug. Be to, jis atrado džiaugsmą lėkti į darbą ne uždarytam dėžėje, bet vėjui taršant plaukus.
Padrąsino žmona
Grįžęs į Lietuvą, Darius vėl „persėdo“ į automobilį. Kol susipažino su būsima žmona. „Ji šaunuolė. Buvo nusipirkusi dviratį išsimokėtinai ir mėgo važinėti, paragino ir mane, - neslepia vyras. - Pamatėme, kad tai – patogu. Gimus dukrai, po metų jau vežiojausi ją specialioje priekaboje.“
Ir dukra perėmė tėvų įpročius. Septynerių metų mergaitė stebina savo darželio auklėtojas, grupės draugus, kai kasryt į darželį atvažiuoja dviračiu, prisega jį, o vakare vėl mina namo.
„Net ir žiemą į darželį važiuoja dviračiu. Dukra važiuoja šaligatviais – jos amžiaus vaikams keliu važiuoti negalima. Išmokiau ją tinkamai elgtis su pėsčiaisiais, teisingai prirakinti dviratį“, - pasakojo Darius.
Saugumą užtikrina spyna
Paklaustas, ar chuliganai Lietuvoje yra pavogę nors vieną jo dviratį, D. Mileška purto galvą: „Vokietijoje iš manęs pavogė tris dviračius, Lietuvoje – nė vieno. Turiu labai gerą spyną. Geriausia – U formos plieninė spyna. Trosas – labai lengvai nukerpamas.“
Darius prie namų yra įsirengęs dviračių stovus, vietos užtenka 4 dviračiams. Visą šią žiemą pralaikė kelis dviračius lauke ir jiems nieko nenutiko. „Žinoma, ir žiemą važinėjame dviračiais. Klaipėdoje gerai nuvalo takus“, - paaiškino klaipėdietis.
Jis aktyviai dalyvauja Klaipėdos dviratininkų judėjime, atstovauja dviratininkų interesams miesto savivaldybėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.