Net kai antspaudai pasuose sudėti, šeimos byrėjimo atveju vaikai ir visi rūpesčiai lieka jai. Alimentai nebūtinai mokami – juk valstybė neįsipareigoja gaudyti vyro.
Pakanka išvažiuoti į Didžiąją Britaniją, kad šeiminių pareigų našta niekada nepasiektų.
Tačiau svarstant Konstitucijos pataisas šeimos įstatymo klausimu nemaža dalis moterų pasisako, kad šeimos apibrėžimui pakanka partnerių sutarimo.
Atidžiai sekiau, kas pasisako už laisvą šeimos traktavimą.
Liberalės, lesbietės, klimaksinio amžiaus matronos ir modernios naivuolės rėkte rėkia, kad nebūsime europiečiai, jeigu ginsime standartinę šeimą.
Tokią, kai vyras nebijo įstatymiškai pripažinti, kad iš visų galimų partnerių į žmonas renkasi vienintelę.
Ar suvokiate, ką tas įteisinimas reiškia? Pagarbą tai, su kuria ketinama nugyventi gyvenimą. Didesnį saugumą moteriai, kuri biologiškai yra pažeidžiamesnė, kai susilaukia vaikų.
Vyras įstatymiškai pripažįsta, kad yra pasirengęs nesigėdyti tos, kurią išsirinko į žmonas. Kad ja didžiuojasi ir ją vertina. Būsimus vaikus rems finansiškai, prisiims jų auklėjimo rūpesčius, atsakys už jų išmokslinimą.
Tikra kvailystė būtų rinktis susitarimo variantą, kai bėdos atveju niekam neįrodysite, su kuo ir dėl ko tarėtės.
Su vienu iš partnerių? O gal su keliais? Kuris jų buvo bandomasis variantas?
Naivuolės, ar dar turite per mažai rūpesčių, kad pačios įteisintumėte visišką vyrų neatsakomybę?
Jiems demokratija labai patogi. Jums bėdos atveju ji parodys špygą.