Kreipimesi į Seimą Lietuvos kultūros kongreso
tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus, Lietuvių kalbos
gynėjų sąjungos ekspertų tarybos pirmininkas prof. habil. dr.
Arnoldas Piročkinas ir Vilniaus savivaldybės tarybos Valstybinės
kalbos reikalų visuomeninės komisijos pirmininkė Angelė
Kazlauskienė susirūpinę, kad „per ketvirtį amžiaus lietuvių kalbai,
net turinčiai konstitucinį valstybinės kalbos statusą, taip ir
nepasisekė išlikti oriai, savarankiškai ir nesuluošintai“.
„Tiesa, viešojoje erdvėje jau liautasi rusintis, bet daug
spėriau ir beatodairiškiau imta anglintis. Idant nebūtų badoma
pirštais į valstybinį dvikalbystės įteisinimą, sumanyta Vilnių
užlieti angliškais ir pusiau angliškais žodiniais ženklais.
Valstybinis patentų biuras juos urmu leidžia į gyvenimą, o
Valstybinė kalbos inspekcija nepajėgia vykdyti savo funkcijų“, -
rašoma kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių, „viešuosiuose užrašuose, tarp jų ir
iškabose, angliški prekių, paslaugų ir įmonių ženklai dažnai
stelbia valstybinę lietuvių kalbą, nustumia ją nuo akių į nuošalę
arba visai jos nelieka. Tai labai apsunkina savo pačių šalyje
gyvenančių žmonių galimybes gauti reikalingą informaciją, žeidžia
orumą tų žmonių, kurie nenori jo prarasti, ir pagrįstai piktina net
ir tą visuomenės dalį, kuri moka anglų kalbą“.
„Visose sferose rašto kultūros irimo procesai pasiekė grėsmingą
laipsnį. Net mokiniai nuoširdžiai stebisi, kodėl reikia rašyti
taisyklingai, jeigu paprasčiau - netaisyklingai... Nepateisinama,
kai ne tik pavienių piliečių, bet ir sutelktų pilietinių
organizacijų balsų, ginančių viešąjį ir kartu valstybės interesą,
du dešimtmečius nenori girdėti tie, kurie pirmiausia privalėtų
girdėti: tai kalbos priežiūros institucijos, o kartu Vyriausybė,
Prezidentūra ir, žinoma, Seimas. Neužtenka vien per šventes bei
prieš rinkimus rodyti meilę savo kalbai ir visai kultūrai. Ne tik
jubiliejiniais Maironio metais privalu prisiminti jo raginimą stoti
į darbą kaip milžinams, kad būtų apginta kalba, tauta, jos būdas ir
žemė“, - rašoma kreipimesi.
Anot kreipimosi autorių, „nepasitenkinimą reiškiantys žmonės
per ilgai guodžiami viltimi, jog naujos redakcijos Valstybinės
kalbos įstatymas būsiąs reiklesnis - atseit pristabdysiąs dabartinę
nelietuviškų viešųjų užrašų gausą ir netgi apribosiąs jų teikimą
kultūros paveldo zonose. Kol kas tai - tik žodžiai. Atnaujintame
Valstybinės kalbos įstatyme būtinai turėtų atsirasti straipsnis
„Viešieji užrašai ir prekių ženklai“, tiesiai reikalaujantis
visuose viešuosiuose užrašuose prekių ženklus pateikti taip, kad
jie niekur nestelbtų informacijos lietuvių kalba. Tai
neprieštarautų jokioms tarptautinėms konvencijoms ar Europos
Bendrijos direktyvoms. Deja, tokio reiklaus straipsnio parengtame
naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymo projekte nėra“.
Kreipimąsi pasirašę K. Stoškus, A. Piročkinas ir A.
Kazlauskienė kviečia visas Seimo frakcijas „garbingai atlikti
tiesioginę Tautos atstovų pareigą: atsakingai parengti ir kiek
įmanoma greičiau priimti atnaujintą Valstybinės kalbos įstatymą,
principingai vykdyti esamų ir būsimų teisės aktų įgyvendinimo
parlamentinę kontrolę, ne žodžiais, o darbais rodyti pagarbą
gimtajai kalbai, rūpestingam jos normų laikymuisi ir tuo prisidėti
prie lietuvių tautos atsparos stiprinimo“.