Policija nustatė, jog neįgalią trejų metų mergaitę Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose sumušė auklėtojos pavaduotoja.
Ši aiškina, kad mušė ne tik ji, bet ir auklėtoja. Cerebriniu paralyžiumi sergantis vaikas papasakoti, kas jam sukėlė tokias kančias, negali, nes nekalba.
Ši istorija verčia dar kartą pažvelgti į vaikų globos temą Lietuvoje.
Apie tai „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai” žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbėjosi su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene, socialinės apsaugos ir darbo viceministru Daliumi Bitaičiu ir vaikų psichiatru Dainiumi Pūru.
– Ar galite pakomentuoti šią istoriją?
E.Žiobienė: Tai baisu. Pati institucija yra ydinga – tai medicinos įstaiga, bet joje trūksta auklyčių, socialinių darbuotojų.
Smurto prieš vaiką apskritai negalime įsivaizduoti, o čia – cerebriniu paralyžiumi sergantis mažylis. Kad vadovybė iš karto nereaguoja, nesiaiškina, kas vyksta, yra blogai.
– Mūsų žurnalistai, kurie ten filmavo, stebėjosi, kad auklyčių trūksta, tačiau yra dešimt kompiuterių ir žmogus jiems prižiūrėti.
E.Ž.: Mums buvo dar baisiau, kai pamatėme, kad ten yra aštuoni gydytojai maždaug šimtui vaikų.
Beje, jeigu vaikai suserga, jie vežami į ligoninę.
Tai kam reikalingi aštuoni gydytojai ir chirurgas? Viskas yra orientuota į medicinos personalą.
Ta įstaiga kainuoja daugiau kaip 4 milijonus per metus, o apie 90 proc. šių pinigų suvalgo atlyginimai, „Sodra” ir patalpų išlaikymas.
Trūksta pinigų medikamentams. Patalynei, avalynei, spaudiniams lėšų visai neskiriama. Tai gaunama tik iš labdaros.
– Kiek per metus valstybė išleidžia pinigų vaikų globos įstaigoms?
D.Bitaitis: Dabar neturiu skaičių, bet vaikų globos įstaigose gyvena apie 4 tūkst. vaikų – čia be kūdikių.
Abstrakčiai pradedu skaičiuoti – 2 tūkstančiai litų per mėnesį – 80 milijonų litų per metus.
– Apie kokias sumas ir apie kokius vaikų skaičius apskritai kalbame?
E.Ž.: Kūdikių priežiūra yra labai brangi, nes yra tik 500 vaikų ir tai kainuoja 20 milijonų litų per metus. Jeigu kalbame apie kitus vaikus – dar plius 80 milijonų litų.
Tai – beprotiški pinigai ir vis tiek vaiko teisės nėra užtikrinamos.
– Pirminis pinigų vartotojas turėtų būti vaikas. Ar sutiktumėte, kad sistema pirmiausia yra orientuota į savęs pačios išlaikymą?
D.B.: Dalis pinigų tenka vaikų priežiūrai, tačiau dalį tenka skirti pastatams prižiūrėti, personalui.
– Ar vaikų globos sistema Lietuvoje veikia gerai?
D.Pūras: Yra daug įrodymų, kad ji labai ydinga, ypač pradedant nuo kūdikių namų.
Kūdikių namų sistema užprogramuoja šių vaikų judėjimą per kitas įstaigas.
Yra daugybė tarptautinių rekomendacijų, sakančių, kad pats buvimas kūdikių namuose jau prilygsta prievartai prieš vaikus, nes čia nepatenkinami pagrindiniai vaiko poreikiai.
Mokslas jau įrodė, kad kūdikis privalo turėti tiesioginį emocinį ryšį su bent vienu artimu žmogumi. Problema ne kūdikių namų darbuotojų kokybė ar kiekybė. Tai yra konvejeris, nužmoginantis vaiką.
Kūdikiai ten pamaitinami, turi stogą, bet nėra patenkinami jų emociniai poreikiai.
– Jeigu sakome, kad sistema neveikia, kokia tuomet yra alternatyva?
E.Ž.: Alternatyva aiški. Pinigų daugiau nebus, jų yra tiek, kiek yra.
Pirmas dalykas, kurį reikėtų suvokti, – vaikai pirmiausia turi keliauti į šeimą. Dabar valstybė skiria 520 litų vaiko pinigų, tačiau turėtų būti kalbama apie paramą šeimai.
– Jeigu šeima nutaria globoti vaiką, ji gauna 520 litų per mėnesį.
E.Ž.: Gauna ne ji, o vaikas.
– Bet valstybė, įskaitant kūdikius ir vaikus, vienam vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie tris tūkstančius litų.
E.Ž.: Taip. Vadinasi, šeima šalia to turėtų gauti pinigų kaip už socialinę paslaugą – už tai, kad ji augina vaiką.
– Bet trys tūkstančiai litų per mėnesį vienam vaikui skamba kaip pinigų švaistymas.
E.Ž.: Vaikai turi poreikių, tačiau tikrai ne tokių.
– Bet gal reikia perskirstyti pinigus? Būtų daug normalių šeimų, norinčių globoti vaikus, jei kas mėnesį jos gautų po 3 tūkst. litų.
D.B.: Prabilsiu eksperto žodžiais – iš 10 žmonių grupės, kurioje yra ruošiami tėvai ir įtėviai, 8 yra to vaiko giminaičiai, o svetimų – tik du.
– Jūs tikite idėja, jog Lietuvoje galėtų nelikti globos namų, jeigu pinigai būtų atiduoti globėjams, kad jie vaikus globotų laikinai ar iki pilnametystės?
E.Ž.: Jeigu netikėčiau, nedirbčiau šio darbo.
Realiai aš nelabai tikiu, kad mes uždarysime visus vaikų namus, bet jų skaičių sumažinti tikrai galima.