Tuo tarpu Prancūzijos laikysena Rusijos ar euroatlantinio bendradarbiavimo atžvilgiu, politikų nuomone, keistis neturėtų.
Seimo užsienio ir Europos reikalų komitetų narys,
socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sakė asmeniškai
pažįstantis sekmadienį penkerių metų kadencijai išrinktą
naująjį Prancūzijos vadovą ir pažymėjo, jog su F. Hollande'u jam
teko dirbti Europos socialistų partijos prezidiume.
„Jis yra labai aktyvus europinės politikos paieškose, yra
eurofederalistas, ryškus europos integracijos šalininkas ir
„Naujosios socialinės Europos“ idėjos lyderis. Taip pat daug dirbo
su (buvusiu Danijos premjeru. - Red.) Poulu Nyrupu Rasmussenu ieškant būdų,
kaip įveikti dabartinę ekonominę krizę, kaip stimuliuoti darbo
vietas ir užimtumą“, - teigė V. Andriukaitis, pridūręs, jog
F. Hollande'as dalyvavo ir rengiant pasiūlymus dėl griežtesnės
bankų priežiūros.
„Užsienio politikoje bus ieškoma stipresnio eurofederalistinio
balso, galimybių sujungti politines Europos komandas, kad Europa
dažniau pradėtų kalbėti vienu balsu. Aš tikiu, kad F. Hollande'as
bus ištikimas savo idėjoms“, - kalbėjo socialdemokratas.
Pasak jo, Prancūzijos socialistai „labai remia“ Jungtinių
Valstijų prezidento Baracko Obamos santykių su Rusiją „perkrovimo“
strategiją.
Minėtuose Seimo komitetuose taip pat dirbantis Liberalų
sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius sakė, kad
„F. Hollande'as į Prancūzijos prezidento postą ateina visai Europos
Sąjungai sunkiu ir permainų pilnu laikotarpiu“.
„Jis, kaip ilgametis Prancūzijos socialistų partijos generalinis
sekretorius, manau, tikrai stipriai remsis savo partijos pažiūromis.
Jis garsėja daugiau kaip geras proceso dalyvis ir mažiau kaip
strategas. Tai dar kartą pabrėžia, kad jis remsis sutarimu, pagal
kurį yra įpratęs veikti. (...) Manau, kad Prancūzija imsis daugiau
pastangų siekdama didesnės lyderystės visoje Europoje, gal net
pasaulyje per socialinę dimensiją“, - sakė jis.
„Kuo tai pasireikš? Manau, keisis Prancūzijos ir Vokietijos
dialogo rezultatai. Vadinamasis „Merkozy“ projektas žlunga, atsiranda
naujas, ir jo, manau, siūlymas bus labiau atspindėti pavargusios nuo
taupymo Europos viltis. Klausimas, kiek bus galima įgyvendinti šitą
viziją. Manau, kad Prancūzija gali artėti, labiau ir dažniau
sutarti su Didžiąja Britanija, nes tai labiau atitinka dabar britų
skelbiamą Europos Sąjungos politiką. Tikiuosi išgirsti daugiau jų
bendrų pareiškimų“, - kalbėjo P. Auštrevičius.
Tačiau jis pažymėjo nesitikintis Prancūzijos politikos
pokyčių Šiaurės Atlanto Aljanse ar santykiuose su Rusija.
„Manau, kad Prancūzija išliks ištikima Sarkozy sprendimui
grąžinti Prancūziją į politinį NATO dalyvavimą. Su Rusija
santykiai bus grindžiami pragmatizmu, kuris ir dabar turi lemiantį
vaidmenį“, - sakė politikas.
Panašios nuomonės laikėsi ir Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas. Jis teigė,
kad tokių valstybių, kaip Prancūzija, užsienio politikoje
„didelių ar greitų permainų nebūna“.
„Užsienio politika yra nuosekliai vykdoma, kokios vyriausybės,
kokie prezidentai bebūtų. Prancūzija visada stengėsi parodyti savo
svaresnį indėlį į bendrus euroatlantinius reikalus. (...) Aš
manau, kad Prancūzija visada palaikė išskirtinius santykius su
Rusija ir didelių pokyčių šioje srityje tikrai neįžvelgiu“, -
sakė jis.
„Dažnas kandidatuojantis politikas, ir Prancūzija šiuo atveju
ne išimtis, naudodavo šią kortą bandydamas įtikinti rinkėjus,
kad su Afganistanu vienaip ar kitaip bus pabaigta ir šalis savo
karius išves kuo greičiau. Bet kadangi jau yra atsakomybės
perdavimo planai, neįžiūriu, kad Prancūzija dabar imtųsi ką nors
radikaliai keisti“, - teigė A. Anušauskas.
Prancūzija paskelbė oficialius sekmadienį vykusių prezidento
rinkimų rezultatus, rodančius, kad laimėjo Socialistų partijos
kandidatas 57 metų F. Hollande'as, surinkęs 51,62 proc. balsų ir
įveikęs kadenciją baigiantį dabartinį šalies vadovą Nicolas
Sarkozy, kuris surinko 48,38 proc. balsų.