Siekiama, kad visų parlamente atstovų turinčių partijų
vadovų parašai po dokumentu būtų iki gegužės 20 - 21 dienomis
vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Čikagoje, patvirtino
dokumentą pasirašiusių partijų vadovai. Dokumentą jau pasirašė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir
centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų
partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovai.
Prie šio susitarimo kviečiamos prisijungti ir kitos parlamente
atstovų turinčioa partijos.
„Džiaugiuosi, jog partijos panašiai supranta rūpestį dėl
gynybos, dėl prioritetų. Svarbu, kad galime susitarti ne tik dėl
biudžeto, bet ir dėl prioritetų. Susitarimas bus paskelbtas
netrukus“, - komentuodama susitarimą pirmadienį BNS sakė krašto
apsaugos ministrė valdančiosios konservatorių partijos
vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.
„Jei nebūtų šio susitarimo, Lietuva Čikagos susitikime
atsidurtų prie gėdos stulpo, nes NATO šalių tarpe su savo
menkučiu kariniu biudžetu esame antri nuo galo. Mes žinome, kad
turime begales socialinių, švietimo ir kitų problemų, tačiau
negalime žaisti su geopolitine Lietuvos ateitimu, ypatingai stebint,
kas vyksta rytuose karinėje srityje. Lietuva nesiruošia į karą,
bet jei šiandien nebūsime rimtai nusiteikę dėl savo
įsipareigojimų NATO, partneriai galvos kad nesame tikri
sąjungininkai ir slapta veidmainiaujame, ir jų politinė valia mus
ginti ims eižėti. Brandžios politinės jėgos, kaip matome, šito
neleis“, - apie daugelio parlamentinių partijų jau pasirašytą
susitarimą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Emanuelis Zingeris
Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos,
remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę
gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos
saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės
karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto
apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja „kasmet tolygiai didinti
krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad
krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc.
šalies BVP“.
Juo partijos taip pat sutaria, kad „įgyvendins nacionalinių
poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų balansu grindžiamą
gynybos politiką - stiprindama krašto gynybai reikalingus karinius
pajėgumus, kartu sieks užtikrinti proporcingą indėlį į NATO
kolektyvinės gynybos pajėgumų vystymą ir prisidėti prie
tarptautinių pastangų plėsti taiką bei stabilumą už Aljanso
ribų“.
Susitarimu įsipareigojama prisidėti prie regioninio ir
globalinio saugumo ir stabilumo, dalyvauti ginklų kontrolės režimų
veikloje, prisidėti prie nacionalinio ir sąjungininkų saugumo
užtikrinimo atsakant į terorizmo ar masinio naikinimo ginklų
platinimo grėsmes, aktyviai plėtoti bendradarbiavimą gynybos
srityje su šalimis, siekiančiomis tapti euroatlantinės saugumo
bendrijos dalimi.
Taip pat sutarimu partijos pritaria kariuomenės transformacijai,
numatant „formuoti Lietuvos kariuomenės rezervą ir rengti piliečius
valstybės gynybai, stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę parengtį
bei didinti karių profesionalumą“.
„Lietuvos parlamentinės partijos laikosi nuostatos, kad
kariuomenės transformacija turi prisidėti prie pajėgumų, skirtų
nacionalinėms užduotims, įskaitant pagrindinę - valstybės gynybą
ginkluoto užpuolimo atveju, ir tarptautiniams įsipareigojimams
vykdyti, sukūrimo. Atsižvelgdamos į tai, sieks užtikrinti, kad
būtų didinamas Lietuvos kariuomenės sąveikumas su NATO ir ES
valstybių pajėgomis bei plėtojami priimančiosios šalies
pajėgumai,“ - rašoma susitarime.
Susitarimu dar numatoma, kad būtina sudaryti sąlygas piliečiams
įgyti karybos pradmenis ir skatinti kitą savanorišką karinį
rengimąsi valstybės gynybai, reikia stiprinti Lietuvos šaulių
sąjungą - savanorišką sukarintą pilietinės savigynos
asociaciją, galinčią visapusiškai prisidėti prie Lietuvos
gynybinės galios stiprinimo - padėti pritraukti piliečius į karo
tarnybą, dalyvauti pilietinių ir tautinių vertybių ugdymo procese,
stiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšį, moksleivių ir jaunimo
pilietinį ir patriotinį švietimą valstybės gynybos klausimais.
Dar susitariama, kad susitarimą pasirašiusios partijos „teiks
prioritetą dalyvauti tose tarptautinėse operacijose ir misijose,
kurios inicijuojamos remiantis Lietuvos pasirašytomis kolektyvinės
gynybos ir saugumo sutartimis, tiesiogiai prisideda prie saugumo
euroatlantinėje erdvėje stiprinimo ir atitinka Lietuvos gynybos
politikos prioritetus, sieks stiprinti atitinkamus civilinius
pajėgumus, kurie atskirai ar kartu su Lietuvos kariniais pajėgumais
galės būti panaudojami tarptautinėse operacijose ir misijose“.
Dokumentą pasirašęs opozicinės Socialdemokratų partijos
pirmininkas Algirdas Butkevičius patvirtino, jog jį siekiama
pasirašyti iki NATO viršūnių susitikimo Čikagoje. A. Butkevičius
taip pat pripažino socialdemokratus siekus, kad dokumento
preambulėje būtų fiksuota, kad dabartinės Vyriausybės vadovavimo
metu finansavimas gynybai mažėjo, tačiau tam esą pasipriešino
konservatoriai.
„Mes norėjom, kad būtų įdėta, kad konservatorių valdymo metu
finansavimas mažėjo, bet tam, aišku, nebuvo pritarta. Bet mes kaip
solidi partija, jausdami atsakomybę, pasirašėm. Siekiama, kad
šitas dokumentas būtų pasirašytas iki NATO susitikimo Čikagoje“,
- sakė A. Butkevičius.
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas sako,
jog toks dokumentas yra būtinas, siekiant, kad gynybos klausimai
„netaptų vidaus politikos įkaitu“. „Toks susitarimas yra
reikalingas, kad gynybos strategija nebūtų priklausoma nuo
politinių pokyčių šalies viduje“, - sakė A. Čaplikas.
Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas
Valentinas Mazuronis sakė, jog „tai yra reikalingas ir vertingas
dokumentas, nes yra klausimų, kurie neturi tapti priešrinkiminių ar
kokių kitokių veiksnių įtakojamų spekuliacijų objektu“.
„Pagrindinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos yra
reikalingas dėl bendros strategijos, juo įsipareigojame tęsti
vykdomą politiką“, - sakė V. Mazuronis.
Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors
NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio.
Lietuva iš NATO pareigūnų yra susilaukusi kritikos dėl
nepakankamo gynybos finansavimo. Finansavimo klausimas keltas ir
praėjusią savaitę vykusiame Seimo pirmininkės Irenos Degutienės
ir Lietuvoje viešėjusio JAV Senato Ginkluotojų pajėgų komiteto
nario, buvusio Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus
Johno McCaino susitikime.
Pirmąkart šios kadencijos metu susitarimas dėl gynybos
politikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo
pateiktas dar 2009 metais, tačiau taip ir nebuvo pasirašytas.
Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97
proc. BVP.
2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo
2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP,
taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą.
Tačiau šis tikslas realiai nebuvo pasiektas.
JAV diplomatas giria susitarimą
Jungtinių Valstijų ambasados
Vilniuje atstovas pagyrė Lietuvą dėl pasirašyto parlamentinių
partijų susitarimo, kuriuo įsipareigojama siekti 2 proc. Bendrojo
vidaus produkto siekiančio gynybos finansavimo.
JAV ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius, atsakingas už
politinius ir ekonominius klausimus, Johnas Finkbeineris pasirašytą
susitarimą dėl gynybos politikos įvertino pirmadienį Seime
vykusiose diskusijoje apie NATO viršūnių susitikimą Čikagoje
gegužės 19-21 dienomis.
„Tai (susitikimas Čikagoje. - Red.) yra gera proga Europos
sąjungininkams prisiimti didesnę atsakomybę, o mes toliau raginsime
visus savo sąjungininkus siekti 2 proc. išlaidų gynybai lygio, kad
gynybos finansavimas kiekvienoje šalyje siektų bent 2 proc. BVP“, -
kalbėjo amerikiečių diplomatas.
„Šiuo atžvilgiu, manau, gerai būtų pažymėti kaip teigiamai
mes įvertinome naują visų politinių partijų sprendimą Seime
pasirašyti susitarimą, kuriuo įsipareigojama siekti 2 proc. tikslo.
Tai labai geras ženklas ir mes dar ilgus metus dirbsime su Lietuva
šiuo atžvilgiu“, - sakė jis.