„Santykiai su Baltijos valstybėmis, nors ir nėra visiškai
vienodi, bet galima sakyti, kad jie yra šaltoki ir labai
nesikeičiantys. Manau, artimiausiais metais niekas nesikeis, liks
abejingumas ir šiek tiek provokatyvus elgesys“, - BNS pirmadienį,
Maskvoje vykstant V.Putino inauguracijai, sakė D.Jakniūnaitė.
Pasak Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto (TSPMI) ekspertės, vadovaujant V.Putinui Rusijos politikos
pokyčiai Baltijos šalių atžvilgiu galėtų išplaukti tik iš
Maskvos dialogo su Europos Sąjunga.
„Europos lygmenyje tai yra, jei Rusija pakeis savo politiką,
pavyzdžiui, energetikoje ar infrastruktūros projektuose. Bet tai ne
Lietuvos, Latvijos arba Estijos spaudimo dėka, o gavusi kažkokias
nuolaidas iš Europos Sąjungos arba Komisijos. Kol kas atrodo tik
šitaip. Europos Sąjunga yra tas žaidėjas, kuris gali mums padėti,
bet ir sugadinti taip pat“, - kalbėjo TSPMI Rusijos ir Vidurio Rytų
Europos studijų centrui vadovaujanti D. Jakniūnaitė.
Politologės teigimu, vadinamasis Eurazijos sąjungos projektas,
kuris buvo intensyviai afišuojamas paskelbus, kad V.Putinas
kandidatuos prezidento rinkimuose, nukreiptas ne į Rusijos Vakaruose
esančias kaimynes, o yra „bandymas integruoti Azijos posovietinę
erdvę“.
„Tai buvo V.Putino bandymas parodyti savo veidą užsienio
politikoje po to, kai buvo paskelbta jo kandidatūra prezidentavimui.
Tai buvo lyg ir atsvara D. Medvedevo keltam Europos saugumo
architektūros projektui, pranešimas apie kitokį interesą. Man
atrodo, jis visų pirma yra labai retorinis ir deklaratyvus, nes yra
įtraukti tik labai tradiciniai, neabejotini Rusijos sąjungininkai -
Baltarusija ir Kazachstanas“, - pasakojo D. Jakniūnaitė.
Jos nuomone, šio projekto sėkmė priklausys nuo norinčiųjų
jungtis skaičiaus, o patikimų partnerių kol kas nesimato.
Kalbėdama apie vidaus situaciją Rusijoje ekspertė svarstė, kad
nepaisant prieš prezidento rinkimus buvusio laisvo valdžios
požiūrio į masinius protestus, daugiau laisvėjimo „nereikėtų
tikėtis“. Tai, anot jos, iliustruoja V.Putino inauguracijos
išvakarėse Maskvoje guminėmis lazdomis ginkluotos policijos
išvaikytas protesto mitingas.
„Prieš rinkimus daug kas stebėjosi, kad į protestus buvo
žiūrima daug laisviau negu buvo galima įsivaizduoti. O kas vyko
vakar ir tikriausiai įvyks šiandien tai jau yra šiek tiek kitoks
rezultatas. Bent jau pagal pranešimus, prievartos buvo panaudota
daugiau nei buvo tikėtasi, ir, panašu, tai yra susiję su tuo, kad
rinkimai yra įvykę - nėra ko smarkiai jaudintis, nes keletą metų
rinkimų nebus“, - teigė D.J akniūnaitė.
Ji teigė nesitikinti ir V.Putino vadovaujamos Rusijos politikos
pokyčių NATO atžvilgiu.
„Politika su NATO nesikeičia, bendradarbiavimas vyksta labai
minimaliai, daugiau Afganistane. Nemanau, kad postų keitimas bus koks
nors veiksnys. Santykius keis tarptautinės politikos įvykiai - kaip
buvo Libijos atveju arba dabar diskusijos dėl Sirijos. Tai darys
įtaką santykiams ir čia susidūrimai, skirtingos nuomonės, kaip
tvarkytis, neabejotinai bus“, - sakė politologė.
V.Putinas pirmadienį pradėjo trečiąją kadenciją Rusijos
prezidento poste. Jis į Kremlių grįžo po ketverių metų
pertraukos pakeitęs Dmitrijų Medvedevą, kuris turėtų tapti
naujuoju šalies premjeru savo ruožtu keisdamas šiame poste
V.Putiną.