„Tos diskusijos tęsiasi ir toliau, nors, mano įsitikinimu, ypač
matant tuos iššūkius, su kuriais Lietuva susidūrė per pastarojo
laikotarpio krizę, kai reikėjo tvarkyti visos finansų sistemos
stabilumą ir ieškoti, kaip užkamšyti skyles, kurios buvo sukurtos
įvairiomis anksčiau egzistavusiomis lengvatomis, tai lengvatų
kelias nėra tas kelias, kuriuo Lietuva turėtų eiti“, - pirmadienį
po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Premjeras.
A. Kubiliaus teigimu, regioninei spaudai reikalinga finansinė
parama. Jos skyrimu turėtų pasirūpinti Spaudos rėmimo fondas.
„Ne lengvatų reikia, o normalios finansinės paramos, nutaikytos
kaip tik regioninei spaudai (...) Manau, Spaudos rėmimo fondas
galėtų rasti galimybių iš tų lėšų, kurios biudžete yra skiriamos
Spaudos rėmimo fondui, daugiau lėšų skirti ten, kur jų poreikis yra
didesnis - regioninei spaudai“, - teigė A. Kubilius.
ELTA primena, kad pirmadienį, gegužės 7-ąją, minint Spaudos
atgavimo, kalbos ir knygos dieną, dienraščiai „Vakarų ekspresas“,
„Šiaulių kraštas“ kartu su kitais leidiniais surengė įvairių formų
protestą prieš dabartinės valdžios vykdomą nuoseklią spausdinto
žodžio naikinimo politiką - pirmieji dienraščio puslapiai yra tušti.
„Tuščias pirmasis puslapis yra ženklas, kurį, pripažįstame,
reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai pajutome pirmą nokautuojantį
politikų smūgį - beveik keturis kartus padidintą PVM, pradėtus
didinti mokesčius honorariniams atlyginimams (beje, sutinkame, kad
tai reikėjo daryti, bet ne tokiu milžinišku tempu). Kadangi
tylėjome, mušti mus patiko.
Atėmė dar ir teisinius skelbimus -
vieną iš pagrindinių regioninių dienraščių pajamų šaltinių. Tai
nepribaigė - padidino mokesčius spaudos platintojams“, - rašo
„Vakarų ekspreso“ redaktorius Martynas Vainorius.
Visų pastarojo meto valdžios žygių rezultatus puikiai
iliustruoja pernai žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės
Seimui pristatyta veiklos ataskaita.
Joje rašoma, kad įgyvendinant
visas minėtas mokestines reformas nesusimąstyta apie galimas
ilgalaikes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai
nepatvirtino vilčių surinkti daugiau pajamų.
„Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo
stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami
žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai.
Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito
jų pardavimas.
Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos
kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių
reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008
metais iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m.
- 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8
mln. litų, 2009 m. - 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis
veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia
žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie
1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau
suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės
išraiškos“, - rašoma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.
Beje, spaudai visoje Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas,
be Lietuvos, dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje
ir Suomijoje.