Interpeliaciją palaikantys opozicinių frakcijų, Mišrios Seimo
narių grupės ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų frakcijos atstovai ministro reikalauja paaiškinti savo
sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti atsakomybę už savo
veiklą.
Parlamentarai ministrui priekaištauja dėl teismų reformos,
visuomenės nepasitikėjimo teismais, dėl situacijos teismo medicinos
srityje, laisvės atėmimo įstaigose, informacijos apie žmogaus
teisių gynėją Alesį Beliackį perdavimo Baltarusijai, dėl įvykių
Garliavoje ir teisingumo nevykdymo.
Balandžio 30 d. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė perdavė
parlamentarams iš teisingumo ministro R. Šimašiaus gautus atsakymus
į jam pateiktą interpeliaciją.
Pagal Seimo statutą, gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas
sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5
darbo dienas.
Atsakydamas į klausimus, ministras pasidžiaugė, kad turi progą
pristatyti tai, ką jam, kaip teisingumo ministrui, pavyko pasiekti
tobulinant teismų darbą.
„Nei kaip teisingumo ministras, nei kaip politikas neturiu
teisės daryti įtakos teismų sprendimams, tačiau mano, kaip
ministro, atsakomybė yra užtikrinti, kad teismams būtų sudarytos
sąlygos dirbti moderniai, viešai ir pagarbiai žmogui. Tai yra ypač
svarbios prielaidos tam, kad stiprėtų visuomenės pasitikėjimas
teismais ir jų priimtais sprendimais. Tačiau prielaidoms realizuoti
būtinos nuoseklios ir kryptingos visų valdžios grandžių pastangos.
Nors teismų sistemoje toli gražu nėra viskas gerai ir dar reikia
nuveikti labai daug darbų, džiaugiuosi, kad, kaip ir pripažįstama
interpeliacijos teikėjų, pavyko įgyvendinti tam tikras struktūrines
reformas“, - sako R. Šimašius.
Pasak jo, priimti sprendimai jau dabar leidžia žmonėms dalį
savo reikalų teismuose tvarkytis daug patogiau, teismai gali
greičiau išspręsti paprastas bylas ir daugiau laiko skirti
sudėtingesnėms, dirbti taupiau ir moderniau, o teismų veikla tapo
viešesnė visuomenei.
Ministras primena, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo jo
pasiūlyta tvarka, leidžianti greitai ir patogiai nepiktybiniam
pažeidėjui sumokėti pusę minimalios baudos už padarytą
administracinį teisės pažeidimą. Tai leidžia žmogui, kuris pirmą
kartą padarė pažeidimą, paprasčiau susitaikyti su valstybe, be to,
gerokai palengvina įvairių institucijų ir teismų darbą.
R. Šimašiaus teigimu, nuo 2010 m. liepos 1 d. pradėti daryti
garso įrašai visuose teismo posėdžiuose iš esmės pakeitė situaciją
ir atmosferą didelėje dalyje teismo salių.
Pasak jo, praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė hipotekos
reformai, kuri įtvirtinta Civilinio kodekso pakeitimo įstatyme.
Pradėjus veikti šiai reformai nuo šių metų liepos mėnesio žmonės
galės paprasčiau ir pigiau įkeisti nekilnojamąjį turtą, kadangi
įkeitimo lakštus tvirtins tik notarai ir nebereikės papildomai
kreiptis į teismą.
Siekiant užtikrinti efektyvią ir taupią teismų veiklą, priimti
sprendimai sujungti dalį teismų. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. vietoj
dabar esančių 7 bus nustatytos 3 apylinkių teismų veiklos
teritorijos sujungiant teismus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
„Tikiuosi, kad ir toliau nepritrūks ryžto ir palaikymo
įgyvendinant ir kitus mano siūlymus dėl teismų veiklos pertvarkos,
kad teismai veiktų sklandžiau. Šie sprendimai leis optimizuoti
apylinkių teismams ir teisėjams tenkantį darbo krūvį, užtikrins
efektyvesnį valstybės biudžeto asignavimų, skirtų teismams,
planavimą ir panaudojimą“, - sako R. Šimašius.
Jo teigimu, siekiant padidinti pasitikėjimą teismais, parengti
Teismų įstatymo pakeitimai, kuriuose numatyta į teismų darbą
įtraukti visuomenės atstovus, kurie galėtų dalyvauti sprendžiant
svarbias bylas ir patarti teismui, kokį sprendimą priimti, o
teismai privalės visuomenės atstovų nuomonę įvertinti ir pagrįsti,
kodėl į ją buvo atsižvelgta arba ne.
Parengtas ir Administracinių nusižengimų kodekso projektas,
kuriame siūloma įtvirtinti nuobaudas, orientuotas pirmiausia į
asmenų elgesio keitimą, o ne represines priemones.
„Šie pokyčiai per vieną dieną neatkurs pasitikėjimo teismais,
ypač turint galvoje, kad pasitikėjimas įgyjamas kasdieniu geru
teismų darbu. Tačiau tai, kiek aš, kaip teisingumo ministras, galiu
pakeisti situaciją parengdamas ir pateikdamas teisės aktų
projektus, o Jūs, kaip Seimo nariai, - juos palaikydami, irgi yra
nemažai. Todėl dėkoju už palaikymą priimant minėtus pokyčius ir
kviečiu palaikyti tas mano minėtas reformas, kurios Seime dar nėra
priimtos“, - savo atsakyme į interpeliacijos klausimus teigia R.
Šimašius.
Kaip numato Seimo statutas, po ministro kalbos ir atsakymų į
Seimo narių klausimus bus surengta diskusija, kurioje žodis
suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į
interpeliaciją Seimo nariams.
Po interpeliaciją gavusio ministro ir interpeliacijos
iniciatorių baigiamųjų kalbų Seimas turės sudaryti redakcinę
komisiją, kuri rengs Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos.
Šio dokumento projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas
arba nepritarimas ministro atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro
atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas
nepasitikėjimas juo, toks nutarimo projektas gali būti priimtas
slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras,
kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.