Moraliniu autoritetu vadinamas buvęs šalies vadovas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga kalbėdamas su „Lietuvos rytu” išsakė tikėjimą šalies žiniasklaidos ateitimi, nepaisant dabartinių jos trūkumų.
– Kaip vertinate šiandienę Lietuvos žiniasklaidos būklę?
– Žiniasklaidos laisvė yra laisvė ir demokratija apskritai. Iš šio taško žvelgiant į mūsų gyvenimą per Nepriklausomybės metus matyti, jog esame patyrę visko.
Buvo nuosmukių ir atvirų mėginimų paminti šią esminę demokratijos vertybę, bet tam buvo duotas ryžtingas atkirtis.
Tačiau negalime nematyti, jog mūsų žiniasklaidai dar trūksta nemažai, kad galėtume pasakyti, jog ji atitinka aukščiausius demokratijos standartus, patikimai gina žmogų ir jo laisvę.
– Žmonės pasitiki žiniasklaida toli gražu ne taip, kaip prieš kelerius metus, kai lygindavo ją su Bažnyčia. Kodėl?
Gal lemiamos įtakos turėjo didieji pastarųjų metų politiniai skandalai, itin smarkiai suskaldę žiniasklaidą?
– Manau, kad tai ir yra pagrindinė priežastis. Mano nuomone, šių skandalų metu kai kurios žiniaskaidos priemonės neišlaikė svarbaus vienybės ir tvirtumo egzamino – pasidavė už tų skandalų stovėjusioms įvairioms interesų grupėms ir paskiriems politikams.
Galbūt tai lėmė kai kurios ekonominės aplinkybės.
– Ką manote apie žiniasklaidoje vis labiau įsigalinčias sąmokslo teorijas, liguistą politikavimą, mitologinį mąstymą? Gal tai tiesiog prastėjančios visuomenės būklės atspindys?
– Žinoma. Juk žiniasklaida daugiausia tik atspindi visuomenėje vienu ar kitu metu pradedantį dominuoti požiūrį ar požiūrius į socialinę, ekonominę, politinę tikrovę, tikrovę apskritai.
Tad dėl jūsų paminėtos tendencijos tenka tik apgailestauti – juk tai visos mūsų visuomenės mąstymo tendencija.
Jos atspindys žiniasklaidoje – ne tik jūsų minėtų sąmokslo teorijų ir pigios propagandos, bet ir prastų rašeivų antplūdis.
– Gal visi šie dalykai ir įkvėpė iki šiol neregėtos drąsos mūsų politikams bei kitiems veikėjams ir labai nusmukdė reakcijos į žiniasklaidos kritiką standartus?
Vis dažniau susidaro įspūdis, kad žiniasklaida gali ką nors demaskuoti ir kritikuoti kiek nori, tačiau viskas lyg nuo žąsies vanduo.
– Taip, politikų atskaitomybės žiniasklaidai ir kartu visuomenei standartai smarkiai krito.
Daugelis politikų, kitų valdžios veikėjų aiškina, kad žiniasklaida nebeturi tokios įtakos visuomenei kaip anksčiau.
Kita vertus, kartais susidaro įspūdis, kad pati žiniasklaida kažko lyg bijo – gal kokių nors sankcijų ar ko nors panašaus?
– Na, seniai vieša paslaptimi laikoma tai, jog ši valdžia panaikino mokesčių lengvatas žiniasklaidai pirmiausia todėl, kad suduotų jei ne triuškinamą, tai bent kuo skaudesnį smūgį spaudos leidiniams.
Ar šis antpuolis buvo ar gal dar bus sėkmingas?
– Žinoma, kad ne. Tokiuose karuose, jeigu jie ir pradedami, nėra laimėtojų ir labiausiai pralaimi patys puolantieji.
Tai mes esame matę jau nekart, pavyzdžiui, ir tuo metu, kai man pačiam teko išsakyti tvirtą nuomonę prieš politikų kėslus žaboti žiniasklaidą, o pastaraisiais metais nenumaldomą norą kėsintis į žodžio laisvę išduoda ir tam tikri įstatymai ar jų projektai Seime.
Mano nuomone, visuomenė vis tiek stoja prieš tokius bandymus, ir nugali sveikas protas.
Tai matome ir dabar – protesto prieš nesveiką, priešišką žodžio laisvei bei demokratijai atmosferą balsai dar tylūs, bet jų daugėja.
– Tačiau toje pačioje visuomenėje jau senokai tapo madinga tvirtinti, kad žiniasklaida ne tik „visa nupirkta”, bet ir „išskirtinai negatyvi bei destruktyvi”. Kartu teigiama, kad išsigelbėjimas nuo tokių tariamų bėdų – naujos žiniasklaidos rūšys, išstumiančios spaudą.
Kaip jūs pats suvokiate žiniasklaidos misiją ir ko mums linkėtumėte?
– Žinoma, to, kad žiniasklaidoje negatyvi informacija dažnai naudojama kaip greičiausią pelną duodanti prekė, negalima paneigti. Taip pat akivaizdu, kad tai turi neigiamos įtakos mūsų visuomenei. Tačiau to absoliutinti irgi negalima.
Juk, kaip minėjau, galima sakyti, kad dažnai mūsų žiniasklaida atrodo per mažai sveikai kritiška, dantinga bei blaivi.
Tad pagrindinė žiniasklaidos misija, jos pareiga – kritikuoti, tačiau ta kritika turi būti pagrįsta ir objektyvi.
O kalboms apie tai, kad spaudą esą baigia išstumti televizija ir internetas, manyčiau, teikiama per daug reikšmės.
Esu įsitikinęs, kad būtent spausdintas žodis liks svarbiausias.