Jis galutine nutartimi antradienį paliko nepakeistą praėjusių
metų gruodžio 5 dienos Apeliacinio teismo nutartį, kuri taip pat
buvo palanki Ukmergės rajono savivaldybei.
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės mero Algirdo Kopūsto,
klausimas, ar sutartis buvo nutraukta teisėtai, buvo esminis.
„Po šios nutarties dvejus metus savo funkcijas vykdyti delsusi
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privalės
laikytis įstatymo nuostatų ir galiausiai išspręsti šilumos
tiekimo licencijų klausimą“ - pranešime spaudai sakė A. Kopūstas.
Šiuo metu šilumą Ukmergės rajono gyventojams tiekia
savivaldybės įmonės, tačiau jos neturi šilumos tiekimo
licencijos, o šilumos tiekimą numato užpernai rugsėjį
savivaldybės sprendimu paskelbta ekstremali padėtis.
Ukmergės šilumos ūkio nuomos konkursą 2000 metais laimėjusi
„E energijos“ grupės įmonė Energijos taupymo centras pasiūlė
investuoti iš viso 8,015 mln. litų, nors 2010 metų pradžioje ji
teigė jau investavusi 14,72 mln. litų. Investicijos buvo viena
pagrindinių priežasčių pripažinti įmonę laimėtoja ir
pasirašyti su ja šilumos ūkio modernizavimo sutartį, rašoma LAT
nutartyje.
Tačiau rajono savivaldybė nepritarė tokiam investicijų
padidėjimui, nes, jos manymu, papildomos 4,522 mln. litų
investicijos nesumažins šilumos kainos, priešingai – ją
padidins.
Teismai nustatė, kad Energijos taupymo centras įsipareigojo
Ukmergės savivaldybei kasmet sutaupyti ne mažiau kaip 1,243 mln.
litų, tačiau faktiškai šio įsipareigojimo nebuvo laikomasi: 2004
metais, palyginti su 2003-aisiais, sąnaudos mažėjo tik 39,7 tūkst.
litų, o 2010-2012 metams jas planuota papildomai padidinti 1,571 mln.
litų.
„Ši aplinkybė paaiškėjo po to, kai Energijos taupymo centro
pateikti dokumentai 2009 metų rudenį buvo išnagrinėti
Valstybinėje kainų energetikos kontrolės komisijoje. 2008 metų
kovo 2 dieną buvo pasirašyta 2,8 mln. litų paskolos sutartis su
„E-energija“, kai ankstesnės paskolos likutis buvo 1,969 mln.
litų, o 2008 metų birželio 30 dieną - dar 2,5 mln. eurų paskolos
sutartis su „E-energija“, - rašoma teismo nutartyje.
Anot jos, be to, 2007 metų gruodį „E-energija“ pasirašė
sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (EBRD) ir gavo
7,5 mln. eurų finansavimą, o kita grupės įmonė „Miesto
energija“ įkeitė savo ir antrinių įmonių akcijas EBRD naudai.
Šie papildomi finansiniai įsipareigojimai nebuvo suderinti su
savivaldybe.
„Modernizavimo ir renovacijos projektą bendrovė numatė
finansuoti iš konkrečių šaltinių: 3 mln. litų ilgalaikių banko
paskolų, 2,5 mln. litų operatoriaus lėšų ir 3,6 mln. litų
įmonės vidinių resursų, o konkurso nuostatuose nustatyta, kad
investuotojas jokiomis aplinkybėmis neturės teisės įkeisti,
parduoti ar kitaip perleisti perimto turto. Remdamiesi sutarčių
aiškinimo taisyklėmis ir byloje pateiktais įrodymais, teismai
padarė pagrįstą išvadą apie turto įkeitimo draudimo egzistavimą
ir jo pažeidimą“, - rašoma nutartyje.
„Šie duomenys patvirtina apeliacinės instancijos teismo
padarytas išvadas, kad savivaldybė iš modernizavimo sutarties iš
esmės negauna to, ko tikėjosi, o nurodytas pažeidimų
sistemiškumas suteikia pagrindą jai nesitikėti, jog sutartis bus
tinkamai vykdoma ateityje“, - nutarė LAT.
Vienas „E energijos“ akcininkų, verslininkas Virginijus Strioga
anksčiau BNS yra sakęs, kad priklausomai nuo teismų sprendimų
Lietuvoje, bus sprendžiama, ar kreiptis į arbitražą dėl
pažeistų teisių.
„E energija“ yra pateikusi 29 mln. litų pretenzija Lietuvai.
Pasak „E energijos“, nuostoliai susidarė, nes Ukmergės rajono
savivaldybė nuo 2010 metų gegužės 30 dienos nutraukė su „E
energijos“ grupės įmone „Miesto energija“ pasirašytą šilumos
ūkio modernizavimo ir nuomos sutartį.
Vyriausybė anksčiau ketino įtraukti Ukmergės savivaldybę į
derybas su „E energija“ dėl pastarosios 29,032 mln. litų pretenzijos
Lietuvai, tačiau savivaldybė atsisakė derėtis su „E energija“.
Ukmergės rajono savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje,
2010 metų pavasarį nutraukusia šilumos ūkio nuomos sutartį.