Šis britų dienraštis atliko tyrimą, iš kurio paaiškėjo: lietuvių darbo savaitė – viena trumpiausių Europoje. 2011 metų statistika teigia, kad mes per savaitę dirbame be aštuoniolikos minučių keturiasdešimt valandų. Už mus trumpiau triūsa danai. Jie darbe statistiškai užsilaiko 39 val. 6 min. Ironiška, bet Europos darboholikai yra graikai bei austrai per savaitę darbe praleidžiantys 43 val. 42 minutes gyvenimo laiko.
Tačiau ar laiko praleidimas darbe yra produktyvus? Seniai žinoma, kad efektyviai dirbama tik penktadalį darbo laiko, o visa kita - tik daugiau mažiau darbo imitavimas. Šią tiesą praktiškai patvirtinęs italų sociologas Vilfredas Paretas ją pavadino „20/80 taisykle”. V. Pareto teorijoje teigiama, kad penktadalis pastangų duoda likusius keturis penktadalius rezultato. Pavyzdžiui, susitikime su potencialiu klientu, kol išsiaiškini visus jo norus bendrauji apie valandą, o pasiūlymą galima paruošti ir per 12 minučių, nes daugiau laiko praeina, kol surenkama visa pasiūlymo paruošimui reikalinga informacija nei imamasi realių veiksmų.
Šis universalus principas veikia įvairiose žmogaus aplinkose: darbe, namuose, susitikinėjant su draugais ir panašiai. Tarkim, daugiausiai bendraujame su artimiausiais draugais, kurių neturime tiek daug, kiek pažįstame. Nors socialiniame tinkle prie draugų skaičiaus puikuojasi skaičius 300, bet realiai dažniau kalbamės su kokiu penktadalį, o gal dar net ir mažiau. Nekalbu apie susitikimus. Dažniausiai gyvai bendraujame tik su keliais draugais, o ne su visa pažįstamų armija.
Ir ta „The Guardian“ statistika, parodanti lietuvių tautos darbingumą, yra vien tik skaičiai ant popieriaus lapo. Gal graikai ar austrai savo hobiu domisi darbo metu, todėl ir dirba ilgiau nei mes. Gal mes greičiau viską padarome ir skubame ilsėtis bei planuojame atostogas. Arba puikiai mokame imituoti darbą ir už neeuropietišką atlyginimą nepersidirbti.
Darbo produktyvumas, anot „The Guardian“, Lietuvoje mažas. Pagal jį esame Europos gale kartu su lenkais, latviais, bulgarais, rumunais ir iki geriausiai dirbančių liuksemburgiečių mums dar labai toli.
Tačiau kai kuriose srityse mūsų produktyvumas auga. Europos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad 2011 m. vasarą, lyginant su 2010-aisiais Lietuvos viešbučiai apgyvendino 16,8 proc. daugiau turistų nei prieš metus. Šio sektoriaus augimas vasaros laikotarpiu yra didesnis nei Maltos ar Italijos. Pernai atostogų laikotarpiu - nuo birželio iki rugsėjo Lietuvą aplankė beveik 1,3 milijono turistų. 2010 metų laikotarpiu – tik 1,1 milijono.
Rašinio pradžioje užsiminiau apie dvi Palangos močiutes, neramiai sėdinčias ant suolelio prie prekybos centro ir laukiančias „peklos“ pradžios. Keturi mėnesiai prie jūros vietiniams - lūkesčių ir kantrybės laikas. Kai kam tai bus Sodoma ir Gomora, kai kam – laikotarpis, garantuojantis visų metų pragyvenimo šaltinį.
Į ką labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį pajūryje poilsio paslaugas teikiantiems žmonėms? Ogi į artimiausius kaimynus baltarusius. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Lietuvos sostinės viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo vietose nakvynės ieškojo 50 tūkst. Baltarusijos gyventojų, net puse karto daugiau nei 2010 metais. 2011 metais Lietuvoje apsilankė net 368 tūkstančiai turistų iš Baltarusijos, 26 procentais daugiau nei 2010 metais.
Prieš mėnesį Minske vykusioje turizmo parodoje buvo apklausta 200 baltarusių. Beveik visi apklaustieji sakė, kad jau buvo Lietuvoje ir norėtų atvykti dar kartą. Kaimynai pas mus lankėsi ne tik verslo reikalais, bet ir apsipirko lietuviškose parduotuvės, o kai kurie net pradėjo planuoti atostogas Lietuvoje. Šią vasarą dalis baltarusių, ištroškusių saulės ir jūros, plūstelės į Lietuvos Pajūryje esančius kurortus. Skirtingai, nei rusai - jie mūsų Baltijos jūros skalaujantį krantą labiausiai yra pamėgę rugpjūtį - baltarusiai vasara mėgausis nuo birželio iki rugsėjo vidurio.
Ar tos dvi palangiškės pavasario popietę sėdinčios ant suolelio ir viena kitai linkėdamos, kad „pekla kuo ilgiau neprasidėtų“ turės šansų išvengti akistatos su kaimynais? Abejoju. Dauguma baltarusių Lietuvoje rinksis kokybišką poilsį. Svečiai apsigyvens viešbučiuose ar butuose, o ne daugelio Palangos močiučių siūlomose klėtyse.
Šiemetinė atostogų „pekla“ lietuviškame pajūryje turės daug slaviškų bruožų: rusiška muzika, skelbimai pakelėse „zdaju kvartiru“, „apartamenti okolo moria“ ir panašiai. Svečiai iš artimojo užsienio Palangoje bus pastebimi ir girdimi labiau, nei kada nors iki šiol.
Prieš prasidedant sezonui labai svarbu gerai apgalvoti kaip dirbti, o ne pulti stačia galva aptarnauti atvykėlių. Jei būsime gudrūs ir paslaugūs, kitą vasaros sezoną sulauksime dar daugiau kaimynų Nuo to visiems geriau. Gal net ir visoms Palangos močiutėms.