Tarp jų - iki gyvos galvos turėjęs kalėti Justinas Buta,
BNS patvirtino Kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas
Stašinskas. Jam bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams.
J. Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo
apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais
buvo nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam buvo
skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. J. Butos bendrininkai buvo
nuteisti švelnesnėmis bausmėmis.
J. Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas buvo pirmasis
po nepriklausomybės atkūrimo banko saugyklos apiplėšimas.
Nusikaltimo metu buvo pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas
L. Žukas buvo pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus.
Nužudytojo kūnas buvo išvežtas ir užkastas.
Nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai išaiškino beveik per dvi
savaites.
Inžinieriaus mechaniko diplomą turintis J.Buta Lukiškių
kalėjime įgijo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto
Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros
neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos specialybę.
J. Buta trejus su puse metų praleido mirtininkų kameroje,
laukdamas, kaip bus nutarta Lietuvoje pasielgti su nuteistaisiais šia
bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam buvo skirtas kalėjimas iki
gyvos galvos.
Teisingumo ministerijos svetainėje skelbiama, kad 2011 metų
gegužę J.Buta skaitė pranešimą apie nuteistųjų iki gyvos galvos
lygtinio paleidimo ir jų integracijos visuomenėje galimybes.
Malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta atsižvelgiant į
padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių
peržiūrėjimas yra humaniškesnis, pažymima prezidentės spaudos
tarnybos pranešime. Nuteistasis nelaisvėje yra praleidęs daugiau
nei 16 metų, atlikdamas bausmę jis įgijo išsilavinimą, dirba ir
savo elgesiu rodo norą pasitaisyti.
„Europos šalyse nuteistiesiems iki gyvos galvos yra suteikiamos
platesnės galimybės kreiptis į teismą ir siekti švelnesnės
bausmės, jei jie daro pažangą. Lietuvos įstatymai, iš esmės
nenumatantys teisminės galimybės sušvelninti bausmę nuteistiesiems
iki gyvos galvos, išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių“, -
teigia prezidentės spaudos tarnyba.
Malonės komisijos posėdyje taip pat vienam asmeniui sumažinta
piniginė bauda, dar vienam - sumažinta likusi laisvės atėmimo
bausmės dalis.
Antradienį Malonės komisijos posėdyje, kuriam vadovavo
prezidentė, iš viso buvo svarstyti 78 nuteistų asmenų prašymai
suteikti malonę.
Malonė teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus. Šie
prašymai gali būti svarstomi tik įsiteisėjus teismo
nuosprendžiui. Malonės gali prašyti visi Lietuvos ir kitų
valstybių teismų nuteisti Lietuvos piliečiai. Prašančiajam
malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas nelaisvės laikas
arba sumažinta teismo skirta bausmė.
Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio
teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras,
Prezidento patarėjai teisės klausimais, Lietuvos teisininkų
draugijos, Kalinių globos draugijos ir Lietuvos nusikaltimų aukų
rėmimo asociacijos atstovai.