„Esminis klausimas yra, ką ministras R. Šimašius ir jo
vadovaujama ministerija padarė, kad teisingumas grįžtų į mūsų
valstybę. Atsakymų į šį pagrindinį klausimą mes ir tikimės
išgirsti, ir žymiai gilesnių, žymiai išsamesnių, nei mes gavome
(raštu - red.)“, - antradienį per Seimo posėdį svarstant
interpeliaciją sakė ją inicijavusios partijos „Tvarka ir
teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Ministras į kritiką atsako, jog problemų su teisingumu Lietuvoje esama, bet jei jų nebūtų, pats siūlytų naikinti
Teisingumo ministeriją kaip nereikalingą.
„Kai prieš daugiau kaip tris metus gavau Seimo pasitikėjimą
tapti teisingumo ministru, gavau pasitikėjimą daryti pertvarkas ir
reformas, į ką visą laiką ir koncentravausi. Jei Lietuvoje viskas
būtų gerai su teisingumu, būčiau pirmas, kuris pasiūlyčiau
ministeriją panaikinti, lygiai kaip nėra Lietuvoje saulės
ministerijos, ji pateka kiekvieną rytą, taip nereikėtų ir
Teisingumo ministerijos, jei nebūtų problemų su teisingumu. Deja,
taip nėra“, - sakė ministras.
„Teisingumo ministras yra tas pareigūnas, kuris mato sistemos
problemas, jei mes lenktyniautume, kas mato daugiau problemų, aš jus
aplenkčiau“, - atsakydamas į klausimus sakė ministras.
Klausiamas, kodėl sulaukė interpeliacijos, ministras sakė
turintis du atsakymus, iš kurių vienas pozityvus - jog visiems rūpi
teisingumas, tačiau sakė interpeliaciją galint būti ir
„tvarkiečių“ priešrinkimine akcija.
„Vienas atsakymas pozityvus - kad visiems rūpi teisingumas, ir
visi nori pažiūrėti, ką galima padaryti geriau“, - sakė
ministras, tuo pačiu pridūręs, jog interpeliacijos priežastis gai
būti ir tai, jog „partija, kurios pavadinime yra žodis
„teisingumas“, nori prieš rinkimus surasti, kas atsakingas, kad
teisingumo srityje ne viskas gerai“.
Ministras R. Šimašius taip pat sakė suprantantis, jog daugiausia jo atsakomybė keliama dėl įvykių Garliavoje, kur įsiplieskęs
konfliktas dėl mažametės, teismo sprendimu turinčios būti perduotos mamai, bet teismo sprendimas neįvykdomas. R. Šimašius
tvirtino, jog jis pats negalintis prisiimti atsakomybės dėl teismo
sprendimo, jei jis kam ir nepatinka, ir tai sakė esant teisinės
valstybės laimėjimu, o ne problema.
„Teisingumo ministras atsakingas už teisinės politikos
formavimą. Kalbant apie sprendimų priėmimą ir vykdymą, pagal
Konstituciją, sprendimus priima teismai, o telefoninės teisės
laikai, kada teisingumo ministras, Seimo narys ar koks kitas
pareigūnas nurodinėjo kitiems pareigūnams ką daryti, peržengdamas
savo ribas, tikiuosi, kad tie laikai praėjo negrįžtamai“, - sakė
ministras.
Tačiau tuo pačiu jis pripažino, kad „teismų sprendimai ne
visuomet yra aiškūs ir suprantami, prokuratūra irgi ne visą laiką
įdeda pakankamai pastangų, kad paaiškintų visuomenei, ką ji turi
padaryti, institucijos, kurios vykdo teismo sprendimą, irgi ne visada
tinkamai koordinuoja savo veiksmus“.
Seimo narė Asta Baukutė ministro klausė, ar vaiką perdavus
mamai, visuomenė liks nežinioje dėl jos likimo. Į tai R. Šimašius
atsakė, jog laiminga vaikystė nėra vaiko gyvenimo viešinimas.
„Man kyla klausimas, ta mama, kur saugoma keturių kaukėtų
žmonių, jei mergaitė bus perduota, ji irgi bus valstybės
liudytojų programoje. Kodėl tai mane neramina, mes klausiame, Seimo
narių už vaiko teises grupė - buvo dvi nepilnametės mergaitės,
apie pirmą mes negauname jokios informacijos, kas su ja atsitiko, ar
nebus taip, kad mergaitė, apie ją nieko mes nesužinosime, nes ją
saugos valstybės saugomų žmonių programa“, - klausimą ministrui
uždavė parlamentarė.
„Mano supratimu, norint, kad vaikystė būtų apginta ir vaikas
turėtų laimingą vaikystę, nuolatinis šitos vaikystės rodymas per
televizorių, aptarinėjimas diskusijų laidose, žinių laidose,
Seimo tribūnoje, tai nėra tos laimingos vaikystės dalis. Laimingi
vaikai nėra rodomi per televizorių, kaip ten dėl jų pešasi. Aš
labai noriu tikėti, kad norint, kad žmogus turėtų laimingą
vaikystę, jį reikia šiek tiek mažiau rodyti per televizorių,
nerodyti jo asmeninių laiškų ir daugybės kitų dalykų nedaryti“,
- atsakė ministras.
Po ministrų atsakymo parlamentarams pasisakius už ir prieš jo
atsakymus, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sakė,
jog ši interpeliacija - beprecedentė, nes ministras interpeliuojamas
už poziciją, kad teismo sprendimus reikia vykdyti, prieš kalbėjęs
konservatorių frakcijos atstovas Saulius Stoma tuo tarpu tvirtino,
jog ministras turėtų atsistatydinti vien dėl kovo 23 dienos bandymo
tą teismo sprendimą įvykdyti, kai nukentėjo pats vaikas.
„Man šitas ministras visai patinka, kaip gana protingas,
iškalbus, jaunas ir tarsi pažangus žmogus ir gal netgi būtų geras
politikas. Esmė ne ta, kad mums reikia išlaikyti koaliciją, todėl
negalime atstatydinti ministro, partija yra gana pažangi Liberalų
sąjūdis, priėmė Vitalijų Gailių į savo rinkimus, ir
atstatydinus R. Šimašių V. Galius, manau, bus labai geras teisingumo
ministras.
Aš asmeniškai už interpeliaciją pasisakau dėl to
siaubingo atvejo, kurį visa Lietuva matė savo televizorių ekranuose
kovo 23 dieną, kai buvo valstybės vardu tiesiog terorizuojama ir
prievartaujama maža mergaitė. Po to baisaus vaizdo, kuriuo baisisi
visi normalūs ir širdį turintys žmonės, teisingumo ministras pats
turėjo atsistatydinti, kitą dieną, kartu su, žinoma, vidaus
reikalų ministru, kurio jau nebėra, ačiū Dievui“, - kalbėjo
S. Stoma.
Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl opozicijos surengtos
interpeliacijos teisingumo ministrui R.Šimašiui. Pagal Seimo
statutą, ministrui atsakius į klausimus, redakcinė komisija parengs
nutarimo projektą, kuriuo turi būti pareikštas Seimo pritarimas
arba nepritarimas ministro atsakymui. Balsavimas dėl šio projekto
irgi planuojamas antradienį.
Jei Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro
atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo
nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas
slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų
dauguma.
Interpeliaciją ministrui balandžio viduryje pateikė 29 Seimo
narių grupė, uždavusi penkis klausimus: apie teismų reformą,
situaciją įkalinimo įstaigose, Valstybinės teismo medicinos
tarnybos darbą, duomenų apie Alesį Beliackį perdavimą
Baltarusijai bei situaciją Garliavoje. Interpeliaciją ministrui
prašydami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus gali pateikti ne
mažiau kaip penktadalis Seimo narių.
Pateiktoje interpeliacijoje grupė Seimo narių jo klausė, kokią
savo kaip ministro atsakomybę mato dėl įvykių Garliavoje, kur
nepaisant teismo sprendimo mažametė niekaip neperduodama motinai, o
paskutinis bandymas tą padaryti baigėsi susistumdymu, per kurį
vaikas nukentėjo.
Atsakydamas į interpeliacija raštu, kaip numato Statutas,
ministras teigė, kad, kalbant apie atsakomybę, reikia suvokti, koks
pareigūnas ir už ką valstybėje yra atsakingas, Lietuvoje teismai
yra nepriklausomi, o linčo teismai teisinėje valstybėje negalimi.
„Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas
ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei
būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs
nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To
nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje
įtvirtintų principų pamynimas“, - atsakydamas į interpeliaciją
sakė ministras.
„Mano, kaip teisingumo ministro, pareiga priminti, kad gyvendami
teisinėje valstybėje negalime vykdyti linčo teismų. Telefoninės
teisės amžius jau praėjęs. Turime naudotis teisinėmis ginčų
sprendimo priemonėmis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai
mūsų šalyje vykdo teisingumą“, - rašoma R. Šimašiaus atsakymuose
į interpeliaciją.
Anot jo, šioje istorijoje „akivaizdu, kad teismo sprendimas nėra
įvykdytas, o to pasekmes visi labai aiškiai matome“. Situaciją
ministras vadino nepateisinama, taip pat apgailestavo, kad „kai kurie
politikai bando susiklosčiusią padėtį dar labiau įaudrinti ir
išnaudoti ją siekdami politinių dividendų“.
Į klausimą, ar nejaučia atsakomybės dėl žmonių
nepasitikėjimo teismais, ministras kartojo, jog neturi teisės daryti
įtakos teismų sprendimams, o tik sudaryti sąlygas jiems veikti
moderniai, viešai ir pagarbiai, ir sakė kai kuriuos pakeitimus
situaciją pagerinus. Pasak ministro, leidimas už administracinį
teisės pažeidimą sumokėti pusę baudos sumažino teismų krūvį,
įpareigojimas įrašinėti teismo posėdį - pakeitė bendravimo
kultūrą, sudarytos sąlygos civilinius ginčus išspręsti taikiai,
padaryti kiti pakeitimai, mažinantys teismų biurokratiją.
Teismo medicinos ekspertus ministras tvirtino dirbant pagal
reikalavimus, kiek leidžia objektyvios aplinkybės, tarp jų ir
finansavimas, o atsakydamas į klausimą dėl prastos situacijos
įkalinimo įstaigose irgi tvirtino tokią situaciją esant dėl
finansų. Pasak ministro, šalies laisvės atėmimo įstaigos yra
perpildytos, pastatai statyti labai seniai, kai kurie prieš šimtą
metų, kaip Lukiškių kalėjimas.
Atsakydamas į klausimą apie žmogaus teisių gynėją
A.Beliackį, kuris Baltarusijoje nuteistas remiantis iš Lietuvos
gautais duomenimis, ministras tvirtina, jog minėti duomenys perduoti
vadovaujantis ilgalaike praktika teikiant teisinę pagalbą užsienio
šalims, o Baltarusija norėdama gauti informacija Lietuva šiuo
atveju tiesiog pasinaudojo.
„Dabar akivaizdu, kad 18 metų gyvenome ant tiksinčios bombos“, -
sakė ministras, pridurdamas, kad „pirmiausia visa atsakomybė už
šiuos duomenis ir jų panaudojimą tenka būtent Baltarusijai, o ne
Lietuvai“.
R. Šimašius pripažino, kad nebuvo aiškaus mechanizmo, kuris
būtų leidęs užkirsti kelią tokiems incidentams, tačiau problemą
sakė esant išspręstą. „Be abejo, šimtaprocentinės garantijos
niekas niekada negali duoti, tačiau visų institucijų pastangomis
šiandien yra sukurta tokia tarpžinybinio susižinojimo sistema, kuri
neleis pasikartoti panašiems incidentams. Atitinkamuose teisės
aktuose įtvirtintas tarpinstitucinis bendradarbiavimo mechanizmas
šiuo metu gerokai griozdiškesnis ir biurokratiškesnis, tačiau tai
padaryti buvo būtina. Deja, šios tvarkos detalių viešai atskleisti
negaliu“, - rašoma ministro atsakymuose.