„Kadangi šalis atsigauna, per pirmuosius biudžeto svarstymus
pamatysite kilimą krašto apsaugos srityje. Šitą mes galime jums
visų partijų vardu pažadėti. Per ateinančius biudžeto svarstymus
keisis požiūris į krašto apsaugos biudžeto finansavimą. Aš
nepasakyčiau, kad vienu smūgiu iškart iki 2 procentų. (...) Mes
savo įsipareigojimus pradedame vykdyti norėdami išeiti iš antros
vietos nuo galo“, - trečiadienį Seime sakė konservatorių partijai
priklausantis parlamentaras.
Premjero visuomeninis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais,
buvęs ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius teigė, kad
susitarime nėra parašyta data, kada Lietuva turėtų skirti 2 proc.
Bendrojo vidaus produkto gynybai.
„Bet tai nereiškia, kad ji nukeliama į begalybę. Ji egzistuoja
kaip rimtas tarptautinis įsipareigojimas, tai svarbiausia“, - sakė
L.Linkevičius.
„Mūsų partijų lyderiai nebūtų nuoširdūs, jei pasakytų, kad
dabar skirsime 2 proc., todėl čia taip ir neparašyta. Tačiau
partijų lyderiai pripažįsta, kad tas įsipareigojimas galioja. Čia
pabrėžta, kad gynybos politika turi užtikrinti ne vien saugumą,
krašto nepriklausomybę, bet ir sumažinti socialinę įtampą. Mes
žinome, kad apie ketvirtadalis NATO šalių skiria 2 proc. gynybai.
Tarp skiriančiančių 2 proc. yra tokių, kurios tikrai išgyvena
labai sunkią ekonominę krizę ir tai sukelia krizę, nestabilumą
visuomenėje. Matyt, mes to nesiekime. Mes norėtume, kad kraštas
vystytųsi stabiliai“, - kalbėjo jis.
Nors renginys buvo pavadintas susitarimo dėl gynybos pristatymu
ambasadoriams, nė vieno diplomatinės atstovybės vadovo jame nebuvo.
Pristatyme dalyvavo kelių ambasadų žemesnio rango atstovai.
Iš vienuolikos susitarimą pasirašiusių partijų dokumento
pristatyme dalyvavo trys - konservatorius E.Zingeris, Darbo partijos
frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir Krikščionių partijai
priklausantis Vidmantas Žiemelis.
Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos,
remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę
gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos
saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės
karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto
apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja „kasmet tolygiai didinti
krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad
krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc.
šalies BVP“.
Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors
NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio.
Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97
proc. BVP. Lietuva iš NATO pareigūnų yra sulaukusi kritikos dėl
nepakankamo gynybos finansavimo.
Tai ne pirmas partijų bandymas tartis dėl gynybos politikos.
2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo
2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP,
taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą.
Tačiau šis tikslas realiai niekada nebuvo pasiektas.