Nuo pat pradžiųnetikėjau brolio ir sesers Kedžių suregzta „pedofilijos” istorija, kurią Lietuvos visuomenei seniai laikas atvirai ir sąžiningai vadinti kuo ji tikrovėje yra – šmeižto istorija. Mielai šį savo požiūrį paaiškinsiu.
Pagarsėjęs Kedžių video filmas, kuriame mergaitė, abejingai atkartodama jai atkakliai bruktas ir jos išmoktas frazes, vartodama seksualinius terminus, kurių prasmės ji akivaizdžiai nesupranta, kalba normaliose visuomenėse tik suaugusiems skirtomis seksualinėmis temomis ir netgi imituoja lytinį aktą su manekenu, sukėlė pasišlykštėjimą ir nusistebėjimą kaip toks filmas bet kur pasaulyje gali būti leidžiamas, toleruojamas ir nebaudžiamai demonstruojamas. Visiškai nesuvokiama kodėl už jo sukūrimą ir išplatinimą niekas nebuvo ir nėra suimtas, teisiamas, baudžiamas. Tikrai, kodėl?
Bet anaiptol ne vien tai mane įtikino, kad ir filmas, ir visa ši istorija buvo sukurti nedorais, savanaudiškais tikslais, ir nieko bendro su tikrove neturi.
Pirma, ne vieną, bet keturis kartus Lietuvos teismai (dukart Kėdainių, po vieną Panevėžio ir Klaipėdos) nagrinėjo daugiatomes bylas dėl galimai Laimutės Stankūnaitės vykdyto ar toleruoto jos dukters tvirkinimo ar prievartavimo. Apklausti šimtai liudininkų, teismo medicinos ekspertų, psichologų ir jokių vaiko motinos kaltės pėdsakų nerasta.
Kraujo ištroškusios minios reikalavimų vis vien būtinai teisti L. Stankūnaitę neįmanoma patenkinti, nes niekur pasaulyje jokie prokurorai neina į teismą atstovauti valstybinį kaltinimą byloje, kurios laimėti jie neturi nė mažiausios tikimybės. O jokiame jokios civilizuotos valstybės teisme remtis gandais, paskalomis, skaitytojų komentarais ar pasiduoti minios reikalavimams neleidžiama. Ir tik beprotis gali teigti, kad Lietuva yra vienintelė pasaulio šalis, kurios visuose teismuose knibždėte knibžda pedofilų bei jų parankinių.
Antra, stebino tokie absurdiški mergaitę neteisėtai laikančios tetos N. Venckienės pareiškimai, kaip kad neva trys iškrypę sekso gigantai „tūkstančius kartų prievartavo mažąją mergaitę”. Ir tai jie darė, reikia suprasti, maždaug 100 dienų laikotarpiu, kada tais metais vaikas gyveno su motina.
Daugybė kitų N. Venckienės aplinkos ir jos gerbėjų visais kanalais reiškiamų, vienas kitam prieštaraujančių teiginių, kėlė ir nuostabą, ir pasibaisėjimą. Galvodavau, „Viešpatie, kas gi atsitiko su lietuvių tauta ir Lietuvos visuomene? Ir kas galėjo tokio siaubo tikėtis? O gi anksčiau jie atrodė visiškai sveiki, normalūs žmonės!”.
Sakysime, nesuvokiama dėl kokių priežasčių Socialinės Apsaugos ir Darbo ministras D. Jankauskas, Seimo narys G. Songaila bei daugelis kitų politikų ir žurnalistų, įtariamą žmogžudį D. Kedį garbinančių ir svetimo vaiko įkalintojus palaikančių aktyvistų, pasirinko, švelniai kalbant, sakyti netiesą apie JT Vaikų Teisių Konvencijoje esančius teiginius ir nuostatas. Štai ministro D. Jankausko man atsiųsto el. laiško ištrauka: „Manome, kad labai svarbi yra ir pačios mergaitės išreiškiama nuomonė, kurią garantuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis, kurią tikimės deramai įvertins ir atsižvelgs tiek besiginčijančios šalys, tiek minėtų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai ir kitos teismo spendimo vykdyme dalyvaujančios institucijos.”
Netiesa! Tokio teiginio toje Konvencijoje tikrai nėra ir negali būti. Vaiko nuomonės joks straipsnis negali nei nuspėti, nei garantuoti. Ten yra tik pabrėžiama, kad kiekvienas vaikas, sugebantis savo nuomonę išreikšti vaikui svarbiais klausimais, turi būti išklausytas, ir į tą nuomonę turi būti atsižvelgta. Tačiau niekur reikalavimo, ar nors užuominos, kad kiekvieną vaiko pareikštą pageidavimą būtina įvykdyti, nėra. Toks reikalavimas prieštarautų elementariausiems sveiko žmogiško protavimo principams. Na o dėl vaiko nuomonės, tai neseniai pati N. Venckienė viešai pareiškė, kad „mergaitė jau buvo apklausta mažiausiai 5 kartus ir daugiau jos klausinėti nėra reikalo”.
Manau, Lietuvos žurnalistai ir plačioji visuomenė turėtų klausti ir siekti, kad ministras D. Jankauskas, Seimo nariai G. Songaila, R. Kupčinskas, S. Stoma paaiškintų, kokie konkrečiai yra jų motyvai, kokios priežastys bet kokia kaina, įskaitant ir neteisingos informacijos skleidimą, kovoti prieš nekalto vaiko perdavimą nekaltai motinai, kurios teisės niekaip nėra apribotos, prieš Lietuvos respublikos teismų sprendimų vykdymą?
Ir klausti reikia ne atsargiai, nedrąsiai, bet pakankamai garsiai, aiškiai, ir jei šis bei kiti politikai šiuo metu ko tai „negali pasakyti”, „neturi žinių”, tegali pasakyti „tik tiek”, ar siūlo kreiptis į ką nors kitą, svarbu klausti konkrečiai kada jis ar ji gales atsakyti, kada pasisems dabar neturimų žinių, kada Lietuvos žmonėms atsakys nuoširdžiai ir atvirai.
Nėra toje Konvencijoje ir nė vieno žodelio, draudžiančio prieš vaikus vartoti prievartą. O šis melas irgi sklando viešojoje erdvėje tarsi skėrių būrys. Eilinis gandas, eilinis absurdiškas teiginys. Nė vienas vaikas pasaulyje neužaugo be prievartos. Prievartą kasdien ar beveik kasdien prieš savo vaikus vartoja visi, įskaitant ir tuos pačius kovotojus, pasiruošusius stoti į mūšį, kad prieš kažkodėl tik vieną vienintelę Lietuvos mergaitę niekada nebūtų vartojama jokia prievarta.
Išbarti vaiką už netinkamą elgesį, liepti iš kiemo tuoj pat grįžti namo, pagrasinus kad priešingu atveju tegu pamiršta pažadėtą porciją skanių ledų, yra psichologinės prievartos pavyzdžiai.
O jei tėtis ar mama paima besispyriojantį, mėginantį ištrūkti vaiką už rankos ir partempia arba parneša į namus – tai neabejotinai yra fizinė prievarta. Ir nesakykite, kad lietuviai yra kategoriškai pries šleptelėjimą nepaklusniam vaikui per sėdynę. Beje, prieš kelias dienas Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad per pastaruosius metus padvigubėjo užsienio vaikų apsaugos tarnybų į Lietuvą siunčiamų pranešimų apie prieš savo vaikus užsienyje smurtaujančius bei juos neprižiūrinčius iš Lietuvos atvykusius tėvus. Ir kur gi kovotojai už tų vaikučių teises ir gerbūvį?
Ar suvokiate, kokią suirutę Lietuvoje sukėlė, kaip staiga į kampą įspraudė visa teisėsaugą prezidentės D. Grybauskaitės jos tradiciniu, ultra lakonišku „pasakiau, bet nepasakiau” stiliumi mestelėtas įspėjimas kad „prievarta prieš mergaitę nebus toleruojama?” Kokia konkrečiai prievarta, prezidente? Kodėl tik prieš šią mergaitę? Kaip konkrečiai „netoleruojama”? Stebiuosi, kad niekas iš žurnalistų ar visuomenės veikėjų taip jos ir nepaprašo paaiškinti ką vis tik ji turėjo galvoje. Ir kodėl nuslėpė?
Ir visiškai neatleistina, jei policija nežino, ar jie turi ar neturi teisės įeiti į privačias valdas? Neatleistina jei ministrai, ar seimo nariai nežino, kad teismai ir policija savo esme yra prievartos instrumentai. Nežino kaip vykdyti teismo sprendimus. Nežino kaip įveikti trijų moterų pasipriešinimą. Kaip motinai sugrąžinti neteisėtai atimtą vaiką, o vaikui – motiną. O gi jie valdo, vairuoja, pilotuoja Lietuvą. Ar norėtumėte skristi lėktuve, kurio pilotai nežino kurią rankenėlę patraukti ir ar ją tikrai reikia traukti, ar stumti?
O gal pakelti į viršų? Nuleisti? „Pabandykime vienaip, paskui bandysime kitaip. Pats premjeras neseniai pažymėjo, kad mums trūksta patirties, tai pradėkime ją kaupti. Jei vienaip neišeis, jei nukrisime, tada mėginsime kitaip”.
Nesueina vadinamųjų kedofilų minčių galai. Žiauriai nesueina. Kodėl vadinamajam „baisiam ir galingam pedofilų klanui” taip nepaprastai svarbi būtent ši, vienintelė mergaitė?
„Jie planuoja ją toliau prievartauti”, straipsnių komentaruose aiškina mergaitės „gynėjai”.
Bet kodėl tik ją vieną, kodėl jie nepasirenka kai kurių iš tūkstančių nesaugomų ir neprižiūrimų mergaičių vaikų globos namuose bei ne itin socialiose šeimose? Dėl ko taip plėšytis, dėti tokias milžiniškas pastangas būtent tik dėl šios mergaitės?
„Mergaitė gali atpažinti trečiąjį pedofilą Aidą”, - keičia kryptį violetinių aktyvistai.
Bet kodėl tas mistinis, niekieno niekur nematytas pedofilas Aidas pedofilų klanui yra tūkstanteriopai svarbesnis už kitus du, kuriuos, kaip teigia tariami „kovotojai už mergaitę”, nužudė patys pedofilai? Du nužudė, o trečią nepaprastai brangina ir labai bijo kad jis nebūtų atpažintas?”. Ar nėra kur kas paprastesnio, logiškesnio jiems kelio?
„Stankūnaitę saugo pedofilai, kad ji neišplepėtų jų paslapčių”. Tai – vienas iš šimtus kartų kartotų kedofilų teiginių. „Stankūnaitei su mergaite galas, kai tik jos bus kartu”.
Hmm, tai kodėl jau dabar jai to „galo” tie „pedofilai” nepadaro? Vietoje to – ją kruopščiai saugo!
„Nes tada, jei Stankūnaitės nebūtų, jie nebeatgautų mergaitės“. „O kas jiems trukdo tą mergaitę bet kada paprasčiausiai pagrobti?“, - norisi sušukti. „Juk tai, jūsų žodžiais, yra labai galingas klanas, giliai įsiskverbęs į Lietuvos valdžią ir kontroliuojantis praktiškai visa Lietuvos teisėsaugą. Tai kuriems galams jiems visas šis triukšmas, visas vilkinimas, išlaidos, pastangos?“
Su neregėtu užsidegimu ir energija stengiamasi suniekinti, pažeminti Lietuvą ir lietuvių tautą visame pasaulyje. Įžymiems aktoriams, veikėjams, politikams, jų tarpe Holivudo žvaigždei Angelinai Jolie, JAV Valstybės Departamento sekretorei Hillary Clinton, gausiems kitiems JAV politikams siuntinėjami negailestingai Lietuvą juodinantys šmeižtai, kuriuos glaustai galima išreikšti taip: „Mes, lietuviai, esame iškrypėlių tauta, neverta turėti nepriklausomą valstybę, nes mes demokratijos sąlygomis, be jokio karinio perversmo, taikiai ir savanoriškai atidavėme valdžią pedofilų klanui. Dabar gailimės ir prašome mus gelbėti“.
Ar suvokiate kaip tai atrodo kiekvienam mąstančiam JAV, ar bet kurios civilizuotos, demokratinės valstybės vadovui, politikui, piliečiui? Esu tvirtai įsitikinęs, kad daugumai jų, gal ir kiekvienam, iškils labai natūralus klausimas: „Ir kodėl, lietuviai, jūs taip, švelniai kalbant, neprotingai pasielgėte? O mes jumis tikėjome, manėme, kad esate subrendę ir pajėgūs savarankiškai tvarkytis savo nepriklausomoje valstybėje. Gaila kad klydome”.
Ir patikėkite, tikrai bus pasaulyje tam tikros jėgos, kurios, tai girdėdamos ir stebėdamos, trins iš džiaugsmo delnais ir sakys: „Na va, lietuviai patys sugrįš, tereikia tik juos paskatinti, nukreipti tam tikra kryptimi ir jie, tik pažiūrėk kaip energingai atžygiuoja!“.