"Tai yra preliminarūs skaičiai, kurie, be abejo, gali keisti. Mes matome, kad projektui vystantis projektas gali didėti, gali būti ir lenkų interesas prisijungti. Tada tos proporcijos galėtų keistis", - sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Bene daugiausia diskusijų tarp politikų kelia gamtinių dujų terminalo įstatyme įrašytas reikalavimas, kad iš jo būtų perkama ne mažiau kaip ketvirtis šalies dujų.
Lietuvos nuosavų lėšų dalis projekte sieks 2,6 mlrd. litų (iš viso - 6 mlrd. litų), o projekto pelningumas sieks 10 proc., pranešime spaudai nurodė Vyriausybė. „Tai reiškia, kad valstybė vidutiniškai gali tikėtis 256 mln. litų dividendų kasmet“, - nurodoma pranešime.
Pasak pranešimo, didžiąją dalį lėšų (60-70 proc.) įmonei skolins Japonijos tarptautiniai bankai, likusią dalį skirs elektros energetikos įmonės iš savo pelno. Taip pat elektrinei bus skirta dalis iš elektros tarifo surinktų lėšų, tvirtina Vyriausybė.
Žurnalistams pateiktoje medžiagoje Vyriausybė nurodo, kad „Hitachi“ planuoja investuoti 20 proc. elektrinei reikalingų lėšų.
Ūkio ministras Rimantas Žylius tikino, kad investicija į naująją elektrinę Lietuvos BVP padidins 27-35 mlrd. litų, o įplaukas į biudžetą – 5-6 mlrd. litų. Per 60 elektrinės veiklos metų bus sumokėta 38 mlrd. litų dividendų.
Vyriausybė parlamentui teikia tvirtinti ir statybų koncesijos sutartį su Japonijos „Hitachi“, kuri šiai įmonei suteikia teisę statyti elektrinę Lietuvoje. Pastaroji sutartis buvo parafuota balandį, ji įsigalios, jei Seimas ją patvirtins ne vėliau kaip birželio 28 dieną. Iki šios dienos sutartis nebuvo vieša.
Kartu su šiais įstatymų projektais į parlamentą keliauja ir šalies energetikos strategijos projektas, numatantis, kad atominė elektrinė prie Drūkšių ežero krantų veiks 2020-2022 metais, o gamtinių dujų terminalas – 2014-ųjų pabaigoje. Kartu pateiktas ir Lietuvos energetikos tinklų integravimo į Vakarų Europos sistemą įstatymo projektas.
Vyriausybė trečiadienį eilinį kartą tvirtino, kad atominė elektrinė yra ekonomiškai naudingas projektas.
Pasak R. Žyliaus, statant elektrinę verslas gaus užsakymų už 5 mlrd. litų, bus sukurta 6 tūkst. naujų darbo vietų. Jis tikino, kad pastačius elektrinę bendras Lietuvos ekonominis pyragas kasmet padidės bent 700 mln. litų, arba apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabartinė ir
būsimos Vyriausybės privalo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką,
kuri smarkiai nedidintų valstybės skolos. Anto jos, projekto sėkmė
priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurias šiuo metu galima
įvertinti tik preliminariai.
Tačiau galimybė įgyvendinti projektą iki galo, anot jos,
neabejotinai priklausys ir nuo politinės valios laikytis griežtos
fiskalinės drausmės – tokiu atveju su statybos etapu susiję
finansiniai įsipareigojimai galėtų būti įvykdyti, nesukeliant
grėsmės mokesčių mokėtojams, rašoma Vyriausybės pranešime
spaudai.
„Visagino atominės elektrinės projektas yra didžiausia numatoma
investicija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, iš jos tikimės ne
tik energetinės nepriklausomybės, bet ir grąžos. Tam esama ir
būsimos Vyriausybės privalo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką,
kuri nesudarytų esminės rizikos valstybės skolos lygiui,“ – sakė
I. Šimonytė.
Įpareigojimas bent ketvirtį šalies dujų pirkti iš gamtinių dujų terminalo yra apsauga nuo galimo vienintelio kito dujų tiekėjo Lietuvai „Gazprom“ kainų dempingo, kuriuo būtų siekiama terminalą sužlugdyti, anksčiau tvirtino Energetikos ministerija. Esą importuojant bent tokį kiekį dujų terminalas būtų rentabilus. Pasak ministerijos, uždarius terminalą dujos Lietuvai vėl pabrangtų.
Pagrindinių opozicinių parlamento partijų lyderiai lrytas.lt sakė, kad iš principo pritaria tiek naujos atominės elektrinės, tiek gamtinių dujų terminalo statybai. Tačiau tik susipažinę su Vyriausybės pateiktų dokumentų turiniu apsispręs, ar jiems pritars.
Šį savaitgalį Vyriausybės teisininkai skubiai koregavo šiuos įstatymų projektus, nes penktadienį paaiškėjo, kad juos teikusi Energetikos ministerija buvo palikusi krūvas teisinių klaidų.
„Lietuvos ryto“ bei „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad pagrindinės opozicinės parlamento partijos – socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ - šiuo metu rinkėjų akyse yra populiaresnės, nei valdantieji konservatoriai. Eiliniai Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.