Kurhauzo atstatymo darbai turi prasidėti dar šiemet, tam jau skirtas ir valstybės finansavimas, tačiau planus griauna tebesitęsiantis konfliktas tarp savininkų.
Skyrus laikinąsias apsaugos priemones, G. Jacka, kol nesibaigs teisminiai ginčai jam priklausančios turto dalies, negalės parduoti ar kitaip disponuoti šalia Kurhauzo esančiomis grindinio aikštelėmis ir kitais įrenginiais.
Nuo 2003-ųjų savivaldybė įrodinėjo, jog Kurhauzo priklausiniai nėra devynioliktojo amžiaus grafų Tiškevičių palikimas, o tik sovietmečio liekanos. Teismas nebuvo skyręs laikinųjų apsaugos priemonių, kol vyko teismo procesas. Tuo pasinaudodamas G. Jacka padovanojo pastato priklausinius dalimis savo vaikams
„Dešimt metų dėl nežinia kokių priežasčių savivaldybė šio G. Jackos žingsnio neapskundė teismui. Taigi įsigaliojo senatis. Pamatęs tokią situaciją, kreipiausi į prokurorus prašydamas atnaujinti bylą. Prokurorai kreipėsi į teismą, kad šis atstatytų teisybę, nes yra įsiteisėjusi nutartis, pagal kurią pripažinta, jog šie priklausiniai yra savivaldybės nuosavybė“, - aiškino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Į teisminį ginčą su verslininku Palangos valdžia įsivėlė dėl to, kad G. Jacka įrodinėjo, jog kieme esantys įrenginiai priklauso jam, o priskirtas žemės sklypas turi būti didesnis.
„Jis visaip siekia sužlugdyti restauraciją, nors ir teigia, kad jam rūpi atstatyti Kurhauzą“, - neabejojo miesto vadovas.
G. Jacka apie teismo sprendimą teigė dar nieko negirdėjęs. Jis su miesto valdžia esą bandę tartis geruoju, tačiau nepavykę ne dėl jo kaltės.
„Mums neleidžia susitvarkyti ir atstatyti, tad tenka bylinėtis. Bandėme tartis, savivaldybė galėjo iš mūsų pastato dalį nupirkti ar išmainyti, tačiau jie nori eiti kitu keliu ir tiesiog atimti. Mes nupirkome kiemo įrenginius iš grafo, o dabar su mumis dėl to bylinėjasi. Ką padarysi, jų problemos“, - savo versiją išdėstė G. Jacka.