Karo kirvį kasa asocijuotos žemdirbių organizacijos ir politikai: vieni prašė, kiti derino, o kai lėšų ėmė stigti, parama teko ne šeimos ūkiams, kurių „arkliuku“ į politiką įvažiavo ministras Kazys Starkevičius, o patiems stambiausiems šalies ūkininkams, dar neseniai vadintiems latifundininkais. Šimtas žemdirbių galėjo modernizuoti savo ūkius, gavę po supaprastintą 150 tūkstančių litų paramą, tačiau skirstytojai pasirinko paprastesnį variantą: penkiolikai – po milijoną.
2011 m. vasario 15 d. K. Starkevičius pasirašė įsakymą, prieštaraujantį savo paties nuolat propaguotai ideologijai remti nedidelius šeimos ūkius, ir liepė išdalinti 15 mln. Lt „grupei draugų“ su Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu priešakyje.
Kai daug norinčiųjų - geriausia keisti paramos taisykles
Panaši situacija susidarė ir kaimyninėse valstybėse. Latviai ketina versti savo šalies žemės ūkio ministrę Laimduotą Straujumę. To priežastis – nemotyvuotai pakeistos paramos kaimui taisyklės. Pagal programą, remiančią žemės ūkio įmonių steigimą ir plėtrą, buvo numatyta skirti 20 mln. latų, finansavimo intensyvumas – 70 proc. Galutinis paraiškų etapas turėjo baigtis gegužės 7 d., tačiau žemės ūkio ministerijos Kaimo paramos tarnyba (LAD) dokumentų priėmimo datą nukėlė į gegužės 28 d.
Be to, pakeitė projektų vertinimo kriterijus. Prioritetas bus teikiamas gamybai, o ne paslaugų teikimui, taip pat pirmenybę turės mažai išsivysčiusių (nederlingų žemių) regionų projektai.
Pakeitimų autoriai teigia, jog taip pavyks išvengti atvejų, kai paramos lėšos panaudojamos ne žemės ūkio produktų gamybai vystyti, o brangiai technikai pirkti.
Latvių spauda praneša, jog Jaunpilso ūkininkas Uldis Nikolajevs, pasinaudojęs parama, ketino pirkti ekskavatorių savo ir kaimynų žemėms melioruoti. Tačiau jis gyvena derlingų žemių krašte (Kuršžemėje), jo kaimo išsivystymo indeksas yra aukštas, todėl pagal pakeistas taisykles paramos negaus.
O štai Latgalos (čia žemės prastos) ūkininkams bus uždegta žalia šviesa.
LAD vadovė Ana Vitolė-Hedviga teigia, jog projektų tinkamumo kriterijai pakeisti dėl to, kad paramą gauti pretendavo labai daug paslaugų sferos, statybos, melioracijos, biokuro gamybos projektų, o paramos programa orientuota į visai kitokius klientus.
Latvijos agrarinėje bendruomenėje sklando kalbos, jog parama skirta siauram draugų ratui. Po kaimus periodiškai važinėjančios ir susitikimus rengiančios žemės ūkio ministrė Laimduota Straujumė ir LAD vadovė Ana Vitolė-Hedviga ūkininkams aiškina, jog paramą žemdirbiams reglamentuoja Europos Komisija. Šios nurodymu kaimuose skatinama grūdų, pieno, mėsos gamyba, taip didinant šalies bendrąjį vidaus produktą.
Tačiau latvių žemdirbiams keista, kad nacionalinė ministerija sutinka, jog kaime nereikalingi ekskavatoriai, nauji pastatai, nereikia gaminti pjuvenų ir šiaudų briketų, galima apsieiti be kirpyklų ir siuvyklų. Jeigu iš Briuselio matyti, jog kaimui nereikia pridedamąją vertę kuriančių prekių ir paslaugų, tai, latvių žemdirbių nuomone, šalies agrarinio sektoriaus ministrė privalo įrodyti ES biurokratams esant atvirkščiai.
Deja, Žemės ūkio ministerijai, latvių vadinamai „konservatorija“, rūpi kiti prioritetai.
Penkiolika milijonų - į balą?
Ar Laimduotos Straujumės kolega Kazys Starkevičius derino su Europos Komisija paramos kaimui skirstymo koregavimo taisykles, pasakyti sunku, tačiau mūsų žemės ūkio ministras 2011 m. vasario 15 d. pasirašė įsakymą „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų, patvirtinimo“.
Teisės akto pakeitimo priežastimi nurodomas siekis efektyviai panaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtas lėšas. Paramos tikslai – modernizuoti ir restruktūrizuoti fizinį potencialą, paremti ūkininkus ir didinti modernizuotų žemės ūkių skaičių.
- Labiausiai mane nustebino vienas remiamos veiklos prioritetų – cukrinių runkelių auginimas, - sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Jo nuomone, cukriniai runkeliai – labai pelninga kultūra, tačiau panaikinus kvotų sistemą jos nebeliks. Ir apie greitą šios ūkio šakos mirtį žino ūkininkai, agronomai, Vilniaus ir Briuselio biurokratai.
- Penkiolika milijonų litų – kaip į balą, - apmaudžiai teigia ŽŪR vadovas. Tačiau dar didesnį žemdirbių pasipiktinimą kelia paramos milijonais pasinaudojusieji – penkiolika stambių žemvaldžių, ūkininkaujančių našių žemių rajonuose.
Milijoninės paramos skyrimo prioritetais stebisi ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŽŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis. Jis prisimena praėjusiais metais Žemės ūkio ministerijoje vykusią apskritojo stalo diskusiją, kurios metu Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas, talkinamas viceministro Aušrio Macijausko, dėstė argumentus, jog Europos Sąjungos paramos pakankamai gavo javų, pieno, mėsos ūkių savininkai, netgi šeimos ūkininkai, o „Briuselio pyrago“ dar neteko paragauti šalies cukrinių runkelių augintojams.
Dar vienas smūgis smulkiajam ūkiui
- Mano turimomis žiniomis, supaprastinta parama po 150 tūkstančių litų pasinaudojo apie dvylika tūkstančių šeimos ūkininkų, - kalba LŠŪS pirmininkas V. Juodsnukis. Neseniai jis grįžo iš konferencijos Briuselyje. Ten kalbėta, jog po 2013 m. Europoje bus ypač remiami smulkūs ir vidutiniai ūkiai (tokių ES šalyse priskaičiuojama apie 15 mln., ūkio vidurkis – 21 ha). Naują požiūrį išprovokavo liūdnėjanti padėtis Senojo žemyno kaime: gyventojai sensta, jaunimui žemdirbystė nepatraukli.
- O mes tarsi specialiai sudarome barjerus jaunimui įsitvirtinti kaime, verčiame tautos žiedą emigruoti, - pastebi ŽŪR pirmininkas A. Stančikas. Pagal ŽŪM patvirtintas paramos taisykles 15 mln. Lt išsidalijo 15 stambiųjų šalies ūkininkų. O juk buvo galima tuos pinigus atiduoti jauniems, besikuriantiems ūkininkams (pastariesiems pagal kitą programą numatyta 6 mln. Lt). Nebelikę pinigų ir vadinamajai supaprastintai paramai (po 150 tūkst. lt).
ŽŪR vadovas kalba apie silpstantį šalies pieno, mėsos gamybos sektorių. Valstybės institucijų pastangomis kaišiojami pagaliai į galvijininkystės ratus, specialiai trukdomas eksportas, taip leidžiant vietos verslo „rykliams“ iš ūkininkų žaliavą supirkti pačiomis mažiausiomis kainomis. Žlugdoma ir pienininkystė: nuo gegužės pirmosios pieno supirkimo kainos beveik visuotinai sumažintos 25 proc., o nuo birželio – dar 10 proc.
- Esant krizei, smulkus ūkis yra mobilesnis, jam lengviau išgyventi, - teigia A. Stančikas, turintis ilgametę vadovavimo smulkiųjų ūkininkų kooperatyvui „Pieno gėlė“ patirtį. Jo nuomone, sužerti penkiolika milijonų litų stambiems ūkininkams, cukrinių runkelių augintojams – netoliaregiška valstybės politika.
ŽŪM interneto svetainėje skelbiama, kas pasinaudojo minėtos paramos lėšomis: Jonas Talmantas (Kėdainių r.) – 1368893 Lt – kombainas; Kazimieras Venckus (Vilkaviškio r.) – 1381120 Lt – kombainas, sėjamoji, traktorius; Andrius Staliūnas (Kauno r.) – 775904 Lt – kombainas; Povilas Staliūnas (Kauno r.) – 878340 Lt – krautuvas su valytuvu, purkštuvas; Dalia Blinkevičienė (Radviliškio r.) – 920737 Lt – kombainas; Tomas Maksvytis (Vilkaviškio r.) – 1217659 Lt – kombainas, traktorius, krautuvas, sėjamoji; Kęstutis Svečiulis (Kauno r.) – 1211427 Lt – kombainas, traktorius; Mantas Pacaitis (Kėdainių r.) – 1381100 Lt – kombainas, traktorius, sėjamoji; Antanas Blockis (Šakių r.) – 1381120 Lt – kombainas, traktorius, kultivatorius; Algis Pakštys (Kėdainių r.) – 926 000 Lt – kombainas, traktorius; Svajūnas Mykolaitis (Vilkaviškio r.) – 697302 Lt – kombainas ir t. t.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas, kaip ir pridera, atsiriekė didžiausią lašinių bryzą! Sąraše, t.y. prie lovio, matome ne vieną garsią pavardę...
- Mums, kaip politikams, svarbu, kad paramos lėšos būtų racionaliai panaudotos, - teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. - Kiek žinau, prieš keletą metų Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovai su Žemės ūkio ministerija tarėsi dėl prioritetų skirstant paramą, o dabar, kai lėšų trūksta, jau teigiama, kad cukriniai runkeliai – ne prioritetas. Kol lėšų buvo, niekas nekėlė klausimų dėl pirmenybės. Dabar paraiškų projektams yra už 600 mln. Lt, o reali suma – 180 mln. Lt. Jei asocijuotose struktūrose anksčiau buvo sutarta dėl prioritetų, kaip sakoma, arkliai perkėloje nekeičiami.