Tokie asmenys gaus 4 tūkst. litų dydžio vienkartinę
kompensaciją, o turėdami nukentėjusių nuo okupacijos statusą
sulaukę pensinio amžiaus ar praradę darbingumą įgis teisę į
nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją ir kitas socialines
garantijas, tokias kaip transporto lengvatos, sveikatos draudimas.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso
įstatymo pataisą, taip pat Kompensacijų asmenims, 1990-1991 metais
atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to
nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų, įstatymą.
Pataisos numato, kad asmenys, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos
atsisakė prievartinės tarnybos sovietų armijoje (pasitraukė iš
jos arba boikotavo šaukimą tarnauti joje) ir dėl to buvo prievarta
išvežti į sovietų armijos dalinius ar iki 1991 metų rugsėjo 7
dienos priversti grįžti į juos, gauna nukentėjusių nuo okupacijų
asmenų statusą. Taip pat jie gaus 4 tūkst. litų dydžio
kompensaciją iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų,
kompensacija būtų mažinama, jei asmuo anksčiau yra gavęs
kompensaciją kaip nuteistas dėl pasišalinimo iš sovietų armijos.
Pataisas pateikusi Krašto apsaugos ministerija argumentuoja, kad
pagal ligšiolinį reguliavimą tik daliai nukentėjusių jaunuolių,
kurie buvo nuteisti dėl pasitraukimo iš sovietų armijos, taikomos
tokios nuostatos kaip turintiems nukentėjusių nuo okupacijų asmenų
- politinio kalinio - teisinį statusą. Šie asmenys, sulaukę
pensinio amžiaus ar pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau
darbingumo, įgyja teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę
pensiją, teisę į transporto lengvatas, sveikatos draudimą.
„Dėl atsisakymo tarnauti okupacinėje kariuomenėje jaunuoliai
buvo sovietų armijos atstovų persekiojami beveik visą 1990-1991
metų laikotarpį. Dalis tarnybos sovietų armijoje atsisakiusių
jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į sovietų armijos
karinius dalinius, keli jaunuoliai, persekiojami sovietų armijos
atstovų, žuvo, dalis jaunuolių buvo nuteisti laisvės atėmimo
bausmėmis, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos
nariais, patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti
sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų išvengė, tačiau
buvo priversti slapstytis beveik visą 1990-1991 metų laikotarpį“, -
sakoma įstatymo pakeitimus aiškinančiame dokumente.
KAM teigimu, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos
sovietų armijoje atsisakė 1 tūkst. 562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo
prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius (21 jaunuolis kovo
27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 - sugaudyti
pavieniui ir išvežti į kitus sovietų armijos dalinius), 20
nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios
bylos, o trys jaunuoliai žuvo.
Be to, nustatyti keturi tarnybos sovietų armijoje atsisakę
asmenys, kurie vėliau patys grįžo į sovietų karinius dalinius,
bijodami sovietų armijos represijų, susidorojimo su jų šeimomis,
tačiau manoma, kad taip nukentėjusių jaunuolių galėjo būti kur
kas daugiau (apie 200 asmenų). Kiti jaunuoliai, norėdami išvengti
prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų
represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą,
palikti šeimą, taip buvo apribotos jų teisės į laisvą
pasirinkimą dirbti, mokytis, užsiimti kita veikla.
Ministerijos vertinimu, priėmus siūlomus pakeitimus bus deramai
įvertinti visi 1990-1991 metais prievartinės tarnybos sovietų
armijoje atsisakę ir dėl to nuo sovietų armijos veiksmų
nukentėję asmenys, atkurtas istorinis ir socialinis teisingumas.
Ministerija skaičiuoja, jog vienkartinių kompensacijų išmokėjimas
gali atsieiti nuo 292 tūkst. litų (išmokėti kompensacijoms
nustatytiems 73 asmenims) iki maždaug 800 tūkst. litų.