Kartu su Žvalgybos įstatymo projektu, kuriam po pateikimo irgi
pritarta Seime, jie pakeis šiuo metu galiojantį Operatyvinės
veiklos įstatymą.
Pasak pataisų rengėjų, dabartinis reguliavimas nepakankamai
aiškiai atskyrė kriminalinę žvalgybą nuo žvalgybos ir
kontržvalgybos, o tą ir padarys du atskiri įstatymų projektai.
„Dabartinis teisinis reglamentavimas, kai operatyvinės veiklos
procedūros naudojamos žvalgybos ir kontržvalgybos veikloje nėra
tinkamas, kadangi operatyvinė veikla pagal savo turinį yra nukreipta
į nusikaltimų išaiškinimą, o žvalgyba ir kontržvalgyba -
rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nustatymą ir informacijos
apie tai pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms
institucijoms“, - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
Taip pat konstatuojama, kad daugumoje demokratinių užsienio valstybių operatyvinės veiklos terminas nevartojamas - jis nelabai suprantamas arba jam suteikiama visai kita reikšmė.
„Daugelyje užsienio šalių terminą operatyvinė veikla painioja
su terminu operatyvi veikla, kuris paaiškinamas kaip ,“greita ir
tiksli veikla“. Tokia neviešo pobūdžio veikla daugelyje užsienio
valstybių yra suprantama kaip kriminalinė žvalgyba. Atsižvelgiant
į Lietuvos teisėsaugos institucijų poreikį vis dažniau
bendradarbiauti su užsienio valstybių pareigūnais, tikslinga, kad
Lietuvos teisės aktų nuostatos juridiniu ir terminologiniu aspektu
būtų panašios į demokratinėse užsienio valstybėse naudojamas
sąvokas“, - aiškina iniciatoriai.
Projekte iš esmės keičiamas teisėsaugos institucijų vykdomos
neviešo pobūdžio veiklos pavadinimas iš operatyvinės veiklos į
kriminalinę žvalgybą, taip pat atitinkamai keičiami ir šią
veiklą vykdančių subjektų pavadinimai.
Projektu siūloma numatyti papildomų galimybių prokurorams
dalyvauti organizuojant ir kontroliuoti kriminalinės žvalgybos
teisėtumą. Taip pat numatyta, kad kai kuriuos kriminalinės
žvalgybos būdus, o būtent sekimą, sankcionuos prokuroras, pasak
aiškinamojo rašto, anksčiau šis būdas buvo naudojamas be
prokuroro ar teismo sankcijos.
Projektu būtų įtvirtintos ir didesnės prokuroro teisės
priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kriminalinės
žvalgybos informacijos panaudojimo, didesni prokuroro įgaliojimai
kriminalinės žvalgybos teisėtumo kontrolės. Generalinis prokuroras
turės teisę susipažinti su visa kriminalinės žvalgybos
informacija, įskaitant ir galinčia atskleisti kriminalinės
žvalgybos slaptuosius dalyvius, o operatyvinės veiklos subjektai
įpareigoti parengti naujus įstatymą įgyvendinamuosius teisės
aktus, kurie bus derinami generaliniu prokuroru.
Projekte taip pat praplėstas kriminalinės žvalgybos būdų,
kurių panaudojimas turėtų būti sankcionuojamas teisėjo, sąrašas
(pvz., teisėsaugos institucijos užduotis, slaptas patekimas į
uždaras teritorijas), o apygardos teismo pirmininko sprendimai dėl
kriminalinės žvalgybos būdų panaudojimo sankcionavimo nebus
galutiniai ir neskundžiami, o galės būti skundžiami Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkui.
Teigiama, kad teikiamas įstatymas užtikrins didesnę žmogaus
teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje, nes siūloma, kad
kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami
tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens
teises ar valstybės interesus. Įtvirtinama, jog tais atvejais, kai
kriminalinės žvalgybos metu nustatoma, kad gauta informacija apie
kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino, informacijos apie
kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant
sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama.
Kriminalinės žvalgybos metu paaiškėjus apie asmens atžvilgiu
padarytus pažeidimus, apie tai turės būti informuojamas asmuo,
kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos.