Dokumentams Vyriausybė pritarė trečiadienį, o jei juos iki
birželio pabaigos priims ir Seimas, vėliausiai birželio 28-ąją
planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija
„Hitachi“ dėl didžiausio per šalies istoriją - maždaug 17 mlrd.
litų vertės - energetikos projekto.
Visagino AE statybai būtiną dokumentų paketą sudaro AE verslo
planas, koncesijos sutarties su „Hitachi“ projektas, Finansų
ministerijos išvada dėl koncesijos sutarties ir projekto finansinės
rizikos, Atominės elektrinės įstatymo nauja redakcija bei
Koncesijos suteikimo ir Lietuvos esminių turtinių įsipareigojimų
prisiėmimo Visagino AE projekte įstatymo projektas.
Koncesijos sutarties projektas numato, kad strateginis
investuotojas į naują atominę elektrinę - Japonijos korporacija
„Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės
Lietuvoje akcijų. Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvija - 20
proc., o Estijai - 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų.
Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, tai yra preliminarūs
skaičiai, kurie dar gali keistis. Jei prisijungtų ir Lenkija,
proporcijos galėtų keistis.
Projekto koncesininkė „Hitachi“ įsipareigotų galutinį
sprendimą investuoti priimti iki 2015 metų gruodžio 31 dienos,
užtikrinti naujos jėgainės priežiūrą, radioaktyviųjų atliekų
tvarkymo finansavimą bei kita. Jei „Hitachi“ ilgai nevykdytų
projekto ir sutartyje numatytų įsipareigojimų, Lietuva turėtų
teisę nutraukti koncesijos sutartį, išpirkti bendros įmonės
akcijas arba reikalauti žalos atlyginimo.
Tuo tarpu Lietuva, pasirašydama koncesijos sutartį, įsipareigos
už maždaug 80 mln. eurų įrengti ar atnaujinti kelius iš
Klaipėdos uosto į Visaginą, užtikrinti, kad būsimai projekto
įgyvendinimo bendrovei bus suteiktas žemės sklypas, galimybių
studijos bei kitas intelektualus turtas (apie 50 mln. eurų vertės).
Jei sutartis būtų nutraukta dėl Lietuvos kaltės, valstybė turės išpirkti bendrovės akcijas iš kitų akcininkių ir atlyginti iki 195 mln. eurų (673,3 mln. litų) vertinamus jų nuostolius.
Tuo tarpu iki 2015 metų pabaigos priėmus galutinį sprendimą
investuoti, Lietuva nebeturės teisės nutraukti sutarties.
Skaičiuojama, kad Lietuvos netiesioginiai turtiniai
įsipareigojimai į AE projektą, įskaitant numatomą infliaciją
2012-2022 metais ir paskolų palūkanų kaštus bei kitus veiksnius,
iš viso sieks apie 2,6 mlrd. eurų (apie 8,98 mlrd. litų).
Teigiama, kad Visagino AE projekto vertė dabartinėmis kainomis
gali siekti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant
prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės
pokyčius del valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5
mln. litų).
Numatoma, kad apie 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų) galėtų
sudaryti skolintas kapitalas, o 2,8 mlrd. eurų (9,7 mlrd. litų) -
VAE, Latvijos ir Estijos bendrovių bei „Hitachi“ investuojamas
nuosavas kapitalas.
Finansų ministerija teigia, kad valstybės valdoma bendrovė
Visagino atominė elektrinė (VAE), kuri dalyvaus projekte kaip
akcininkė, gali neturėti pakankamo nuosavo kapitalo investicijoms į
projektą, o galimybė iš dalies finansuoti projektą viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšomis neturėtų didinti
elektros kainos.
Netrukus numatoma įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę, kurios
steigėjos, tikėtina, bus Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos
bendrovės VAE, „Latvenergo“ ir „Eesti energia“ bei „Hitachi“. Gali
būti, kad prie jos vėliau prisijungs ir Lenkija.