„Triušiukas Lu“ ir „Kur dingo Petris?“ taip vadinasi du apsakymai lietuvių-vokiečių kalbomis išleistoje knygoje, kur jaunoji autorė pasakoja apie ilgaausių gyvenimą ir nuotykius, perteikiamus jų pačių akimis.
Lietuvoje užaugusi Katrinos mama, Rasa Oesterwinter, visuomet išversdavo Katrinos tekstus seneliams. Jais susidomėjo leidėja Bernadeta Markevičienė. Dailininkė Daiva Juodkienė, mamos draugė, nupiešė iliustracijas. Mokytojai, Rasos Oesterwinter buvę kolegos, panaudojo Katrinos knygelę pamokų metu, perskaitydami apsakymus savo mokiniams. Moksleiviai parašė autorei daug gražių laiškų.
„Skaitydama juos labai džiaugiausi“, - sako Katrina, nes prieš tai knygos pasirodymas jai neatrodė kažkas ypatingo, kadangi ją daugiausiai įsigydavo draugai ar giminės. Be to, ir jos klasėje, Grabbe gimnazijoje rašymas lyg ir yra savaime suprantamas dalykas.
„Dar būdama dvejų metų Katrina jau ėmė domėtis raidėmis. Labai anksti pasireiškė jos gebėjimas lengvai įsiminti daugiaeilius dainų tekstus“, - pastebi jos tėvai.
Geriausia prielaida „nepaprastai turtingam žodynui, kalbos pojūčiui, įtaigiam ir vaizdingam rašymui”, kaip vėliau jaunąją Remmighauseno autorę gyrė Ekenroto fondas, pakvietęs ją aštuoniems savaitgaliams į rašymo kursus Ekenrote, po dalyvavimo rašinių konkurse „Grüner Lorbeer“ (Žalioji lauro šakelė). Katrina dalyvavo įvairiuose konkursuose. Praėjusiais metais ji buvo pakviesta ir į tarptautinę jaunųjų literatų stovyklą Austrijoje.
Kornelija Funke yra viena mėgstamiausių Katrinos rašytojų. Vis dažniau Katrina skaito detektyvinius apsakymus ar mangas – komiksus, nes ji taip pat „mielai ir piešia”. Kompiuterinių žaidimų personažai ar fantastinių filmų herojai įkvepia ją naujiems apsakymams.
Apie triušiukų Lu ir Petrio nuotykius parašyta ir trečioji dalis. Trūksta tik iliustracijų.
Šiuo metu Katrina savo ateitį sieja su kitokia nei rašytojos profesija. Ji norėtų tapti filmų įgarsintoja.