„Dvejopai vertinu. Jei Estijoje pradėtų veikti karinis oro
uostas, Baltijos šalių saugumui nebūtų blogai“, - penktadienį
paskelbtame interviu savaitraščiui „15 min“ sakė A.Pocius.
„Tačiau dabar diskutuojama apie išmaniąją gynybą. Jei kalbame
apie protingą pinigų investavimą, sutelkiant kelių valstybių
pastangas ir finansus, reikėtų labai gerai pasverti. Ar yra prasmė
dubliuoti techninę tarnybą, įvairius projektus?“, - kalbėjo
kariuomenės vadas.
Estija sako siūlysianti, kad ateityje viena iš trijų
kasmetinių rotacijų vyktų iš Amario bazės. Visiškai įrengti
bazę tikimasi 2015 metais.
NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti Baltijos šalyse
vykdomą oro policijos misiją, kuriai mandatas iki šiol buvo
suteiktas iki 2014 metų.
Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus
ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys
savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas
yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos
peržiūra bus atliekama po 2018 metų.
NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių
oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi
pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės
apsaugą.
Šiuo metu oro policijos misiją vykdo Lenkija.