Parlamentarai tam siūlo papildyti Lietuvos valstybės istorinės
vėliavos iškėlimo vietų ir progų sąrašą. Jei šiuo metu
istorinė vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų
Vilniuje, Trakų pilyje pilyje bei Karo muziejaus skverelyje Kaune,
Seimo nariai vėliavą norėtų matyti iškeltą ir prie valstybės
institucijų, taip pat - senųjų pilių.
Pagal pataisas, šalia valstybinės, istorinė vėliava būtų
iškelta prie prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų,
aukščiausiųjų teismų, Generalinės prokuratūros, Vyriausiosios
rinkimų komisijos, Signatarų namų pastato Vilniuje, savivaldybių.
Taip pat vėliava turėtų būti nuolat iškelta prie Aušros
Vartų Vilniuje, Kauno, Klaipėdos, Medininkų, Biržų, Panemunės,
Raudonės, Siesikų, Norviliškių, Raudondvario pilių, Kernavėje
Aukuro kalne, senųjų Trakų piliavietėje, Birutės kalne Palangoje.
Vienas pataisų iniciatorių K. Masiulis sako, jog pataisas teikia
siekdamas teisiškai įtvirtinti istorinės vėliavos naudojimą
šalia valstybinės, nes senoji istorinė vėliava, jo žodžiais,
nepelnytai likusi nuošalėje.
„Kodėl mes turime tokią nuostabią, gražią vėliavą, vieną
seniausių Europoje, kurios mums daug kas pavydi, ir esame ją
nustūmę į nuošalę“, - BNS sakė K. Masiulis.
Jis taip pat sakė svarstęs teikti pasiūlymą, jog per
valstybės šventes žmonės galėtų pasirinkti, kurią vėliavą
kelti - valstybės vėliavą tautinę trispalvę ar istorinę su
herbu, tačiau jį paliksiąs ateičiai, jei bus pritarta dabartiniam
teikiamiems pasiūlymams.
Pagal pataisas, istorinių švenčių dienomis valstybinę
vėliavą Gedimino pilies bokšte pakeistų istorinė - Valstybės
(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną liepos 6-ąją ir
Žalgirio mūšio dieną liepos 15-ąją. Gedimino pilies bokšte
tomis dienomis Lietuvos valstybės vėliava būtų nuleidžiama ir
keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava.
Istorinę vėliavą taip pat siūloma kelti prie, virš ar ant
Vilniaus universiteto pastatų prasidėjus mokslo metams, vėliava
būtų nuleidžiama jiems pasibaigus.
Kartu su valstybine istorinę vėliavą prie valstybės
institucijų pastatų būtų privalu kelti sausio 1-ąją - Lietuvos
vėliavos dieną, sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną, kovo
29-ąją - Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1-ąją -
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, liepos 15-ąją -
Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-ąją - Lietuvos karių
dieną.
Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava - audeklas iš
trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės - geltonos,
vidurinės - žalios, žemutinės - raudonos.
Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava - audeklas,
kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas
raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje
virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio
kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu)
kryžiumi.
Greta valstybės vėliavos Lietuvos valstybės istorinę vėliavą
Seimas įteisino 2004 metais. Šios vėliavos prototipas - per
1410 metų Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
kariuomenės naudotos vėliavos.