Lietuvos bankas, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos
patvirtino gavusios tokį laišką, bet jo plačiau nekomentuoja.
Londone dėl perdavimo Lietuvos teisėsaugai besibylinėjančio
V. Antonovo teisinis atstovas Andrejus Liachovas teigia, kad „Snoro“
nacionalizavimas buvo paremtas politiniais motyvais, o Lietuva
pažeidė dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės
apsaugos.
Tokią poziciją jis išdėstė laiške užsienio reikalų
ministrui Audroniui Ažubaliui, finansų ministrei Ingridai Šimonytei
ir Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui. Gegužės 4
dienos laiško kopiją gavo BNS naujienų agentūra.
„Lietuvos valdžios sprendimai perimti „Snoro“ valdymą, tada jį
nacionalizuoti ir galiausiai likviduoti, taip pat pateikti
kriminalinius kaltinimus investuotojui, buvo priimti dėl politinių
priežasčių ir diskriminacinių priežasčių dėl investuotojo
Rusijos pilietybės“, - rašoma laiške.
68,1 proc. nacionalizuotame ir bankrutuojančiame „Snoro“ banke
turėjęs V. Antonovas ir jo partneris Raimondas Baranauskas lapkričio
pabaigoje buvo sulaikyti Londone pagal Lietuvos prokurorų išduotą
arešto orderį, vėliau jie paleisti už užstatą. Londono teismas
svarsto, ar išduoti juos Lietuvai.
„Gavome, analizuojame. Plačiau nekomentuojame, nes bet kokie
pasisakymai gali būti panaudoti ateities teisiniuose ginčuose“, -
BNS penktadienį sakė Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus
viršininkas Giedrius Simonavičius.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja Rasa
Jakilaitienė BNS sakė, kad ministrė laišką gavo ir jį
nagrinėja, tačiau daugiau detalių nepateikė.
„Laišką gavome, jį nagrinėja atitinkamos Lietuvos
institucijos“, - sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas
Mindaugas Lašas.
Laiške įrodinėjama, esą Lietuvos valstybė persekiojo
„Snorą“, o priešiškai buvo nusiteikusi prezidentė Dalia
Grybauskaitė ir konservatorių vyriausybė.
„Iki 2008 metų Socialdemokratų partija buvo valdžioje
Lietuvoje, ir tiek investuotojas (V. Antonovas - BNS), tiek Raimondas
Baranauskas buvo artimi Socialdemokratų partijos lyderiui Algirdui
Mykolui Brazauskui. 2008 metais konservatorių partija atėjo į
valdžią, demonstruodama daug stipresnę antirusišką retoriką nei
buvo socialdemokratų metu“, - teigia V.Antonovo atstovas.
Laiške primenama, kad „Snoras“ 2009 metais įsigijo 34 proc.
„Lietuvos ryto“ akcijų, ir teigiama, kad šis dienraštis buvo
kritiškas konservatorių valdžios ir prezidentės D. Grybauskaitės
atžvilgiu.
Pasak V. Antonovo atstovo, nuo pat 2009 metų „Snoras“ patyrė
„neproporcingą, diskriminacinę ir finansiškai žalingą valstybės
intervenciją“, o „baudžiamieji suvaržymai“ tapo dar intensyvesni
Lietuvos banko valdybos pirmininku paskyrus V. Vasiliauską.
„Nebuvo jokio viešojo intereso nacionalizuoti „Snorą“ ir nebuvo
pasiūlyta ar sumokėta teisinga kompensacija „Snoro“ akcininkams“,
taip pažeidžiant Konstituciją, įstatymus ir Konstitucinio Teismo
nutarimus, rašoma laiške.
„Investuotojas ir R. Baranauskas buvo ne kartą įspėti apie
galimas pasekmes jų verslui dėl „Lietuvos ryto“ kritikos dabartinės
prezidentės D. Grybauskaitės atžvilgiu“, - rašoma laiške.
Jame perspėjama, kad neišsprendus ginčo derybomis per šešis
mėnesius, investuotojas „pateiks prašymą Tarptautinių prekybos
rūmų arbitražui Paryžiuje, Prancūzijoje“.
Generalinė prokuratūra pernai lapkričio 14 dieną pradėjo
ikiteisminį tyrimą dėl banko „Snoras“ galimai apgaulingo
apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto
iššvaistymo ir pinigų plovimo.
Netrukus po to V. Antonovas ir R. Baranauskas pripažinti
įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų
klastojimo, R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės
apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jiems
išduotas Europos arešto orderis, šiuo metu abu įtariamieji yra
Londone.