Tai numatoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtose
Darbo kodekso pataisose, kurias pirmadienį pasitarime svarstys
Vyriausybė.
Pataisomis siūloma įteisinti galimybę sudaryti terminuotas
darbo sutartis nuolatiniams darbams. Tokias sutartis būtų galima
sudaryti dvejiems metams su galimybe pratęsti dar du kartus ir ne
ilgiau kaip dar dvejiems metams. Jei terminas būtų pratęstas
daugiau kartų, tai būtų laikoma neterminuota darbo sutartimi.
Šiuo metu negalima sudaryti terminuotų darbo sutarčių
nuolatiniam darbui, išskyrus, kai tai nustato įstatymai arba
kolektyvinė darbo sutartis, arba kai darbuotojas priimamams į naują
darbo vietą.
Siūloma nustatyti, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo
priežastis yra sąlyga, jog darbuotojui suėjo 65 metai. Tokio
amžiaus darbuotojų atleidimas nebūtų privalomas, jie būtų
įspėjami ir gautų išeitines kompensacijas.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tai leistų
mažinti jaunimo nedarbą, kuris Lietuvoje yra vienas didžiausių
Europos Sąjungoje. Šiuo metu amžius, net ir įgijus teisę į
senatvės pensiją, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį.
Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką
siūloma sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių - jis priklausytų tik nuo
darbuotojo stažo. Taip pat ketinama atsisakyti darbuotojų, su
kuriais darbo sutartys gali būti nutraukiamos tik ypatingais
atvejais, grupių: tų, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip
penkeri metai, iki 18 metų ir auginančių vaikus iki 14 metų.
Maksimalų išeitinių išmokų dydį, kuris šiuo metu siekia 6
vidutinius mėnesio atlyginimus, siūloma mažinti iki 4 mėnesių.
Turintiems iki šešerių metų darbo stažą, būtų mokama vieno
mėnesio atlyginimo išmoka, nuo šešerių iki 15 metų - 2
mėnesių, nuo 15 iki 20 metų - trijų mėnesių, daugiau nei 20
metų stažą - 4 mėnesių išmoka.
Šiuo metu vieno mėnesio dydžio išmoka yra mokama turintiems
iki vienerių metų darbo stažą, 2 mėnesių - nuo vienerių iki
trejų metų stažą, 3 mėnesių - nuo trejų iki penkerių metų
stažą, 4 mėnesių - nuo penkerių iki dešimties metų stažą, 5
mėnesių - nuo dešimties iki dvidešimties metų stažą, 6
mėnesių - didesnį kaip 20 metų stažą.
Siūloma nustatyti, kad kasdieninė darbo laiko trukmė
vidutiniškai negali viršyti 8 valandų, tačiau darbo savaitės
laikas nesikeistų ir toliau būtų 40 valandų. Tai leistų
darbuotojams vienomis dienomis padirbėti ilgiau nei valandas, o
kitomis dienomis darbo laiką susimažinti.
Ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų
trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), numatant, kad viena
iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip paeiliui einančių
10 darbo dienų. Šiuo metu tokių atostogų trukmė yra 28
kalendorinės dienos, o viena jų dalis turi būti ne mažesnė kaip
14 kalendorių dienų.
Dėl nemokamų atostogų galėtų tartis darbdavys ir darbuotojas.
Šiuo metu nemokamos atostogos, išskyrus Darbo kodekse numatytas
priežastis, gali būti suteiktos tik kolektyvinėje sutartyje
nustatyta tvarka, todėl jei tokia sutartis nėra sudaryta nemokamų
atostogų suteikimas tampa negalimas.
Siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams, siūloma
atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, taip pat
darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, privalomo atsiskaitymo
lapelių įteikimo. Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu dėl
atsiskaitymo lapelių įteikimas ūkio subjektams per metus kainuoja
apie 28,9 mln. litų, o su darbo sutarčių registravimo žurnalais
susijusios išlaidos kasmet siekia apie 76,8 tūkst. litų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad priimtant į darbą ar
atleidžiant iš darbo darbuotoją religinėje bendruomenėje ar
religiniuose centruose, jam gali būti taikomas reikalavimas dėl
tikėjimo tuo atveju, kai darbas yra susijęs su religinių
organizacijų veikla.