Vilnietis pensininkas Algimantas Degutis yra vienas iš tų vilniečių, kurio namuose vis dar yra radijo taškas. Kiekvieną mėnesį už šį technikos stebuklą vilnietis moka beveik penkių litų abonementinį mokestį.
„Radijo taškas man patinka. 50 metų jo klausiausi. Tačiau jau maždaug mėnesį radijo taškas neveikia. Bandžiau kreiptis į įmonę, kuri renka mokestį už radijo taškus, tačiau nesėkmingai”, – guodėsi A. Degutis.
Paskambinus numeriu, kuriuo turėtų atsiliepti radijo taškus prižiūrinčios įmonės „Teleradijo kompanija Hansa” darbuotojai, ragelyje pasigirsta iš anksto įrašytas tekstas.
Moters balsas ragina palikti savo duomenis, kad specialistai galėtų perskambinti.
A. Degutis bandė autoatsakikliui padiktuoti savo telefono numerį, tačiau jam nespėjus susakyti visos problemos, ryšys nutrūkdavo.
„Laiko išvardyti savo duomenis, kol ryšys nutrūksta, turėtų pakakti”, – „Sostinę” patikino įmonės „Teleradijo kompanija Hansa” Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Irena Lisinienė.
Autoatsakiklyje paliktas žinutes įmonės darbuotojai išklauso 4–5 kartus per dieną.
Radijo taškų gedimus specialistai turi pašalinti per tris dienas nuo tada, kai būna užregistruojamas skundas.
Tiesa, remonto darbai kartais gali ir užtrukti – jeigu gedimas labai rimtas arba jų skirtingose miesto vietose prisikaupia daug.
„Radijo taškas yra laidinis radijas, signalas ateina ore kabančiais laidais. Net dėl orų sąlygų – saulės, šalčio, vėjo, lietaus – gali sugesti radijo taškas”, – paaiškino I. Lisinienė.
Nors radijo taškas – retenybė vilniečių namuose, I. Lisinienė teigė, kad sostinėje iš viso dar yra apie 11 tūkst. jų abonentų.
Daugiausia tarp jų – vyresnio amžiaus vilniečiai bei įvairios bendrovės.