Anot ministro, dalis darbdavių leisdavo darbuotojams atostogų dienas skaičiuoti be savaitgalių, ir tai buvo „savęs apgaudinėjimas“.
„Supaprastinimas, kad skaičiuojame tik darbo dienas, palengvina
ir darbdaviui - nes jam nebereikia ieškoti išimčių, kai
darbuotojas rodo, kad įstatymas man leidžia imti po 5 kalendorines
dienas, bet būtent kad tos kalendorinės dienos, kaip sakant,
uždengtų tik darbadienius, nes tokių manipuliacijų tiek iš vienos
pusės, tiek iš kitos, yra nemažai. Supaprastinimas - tai mes
vadiname lankstesniu skaičiavimu - leis abiem pusėms patogesnius
dalykus turėti“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo
žurnalistams sakė D. Jankauskas.
Anot ministro, nors yra visokių atvejų, tačiau dauguma
darbdavių šiuo metu neleidžia atostogauti tik darbo dienomis.
„Iš tikrųjų, yra labai daug ir įvairiausių interpretacijų.
Jeigu šiandien įstatymai sako, kad viena dalis turi būti ne mažiau
kaip 14 kalendorinių dienų, kita dalis paliekama darbdavio ir
darbuotojo arba kolektyviam susitarimui, atsiranda labai daug
sumaišties, kur labai priklauso nuo darbdavio. Sakykim, imant (jei
atostogų trukmė. - Red.) 56 kalendorines dienas, jos gali tapti jau
virš 80 dienų, jeigu taip po 5 dienas dėstyti. Daugeliu atveju lyg
ir patys save bandome apgauti“,- sakė ministras.
Vyriausybė siūlo nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių
atostogų trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė. - Red.), numatant,
kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip paeiliui
einančių 10 darbo dienų. Šiuo metu tokių atostogų trukmė yra 28
kalendorinės dienos, o viena jų dalis turi būti ne mažesnė kaip
14 kalendorių dienų.
Dėl nemokamų atostogų galėtų tartis darbdavys ir darbuotojas.
Šiuo metu nemokamos atostogos, išskyrus Darbo kodekse numatytas
priežastis, gali būti suteiktos tik kolektyvinėje sutartyje
nustatyta tvarka, todėl jei tokia sutartis nėra sudaryta nemokamų
atostogų suteikimas tampa negalimas.
Vyriausybė, siekdama liberalizuoti darbo santykius ir skatinti
naujų darbo vietų kūrimą bei mažinti nedarbą, taip pat ketina
išplėsti terminuotų darbo sutarčių galimybes, sumažinti
išeitines išmokas, paprasčiau iš darbo atleisti pensininkus. Tai
numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtose Darbo
kodekso pataisose, kurias pirmadienį pasitarime svarstė Vyriausybė.
Vyriausybė teigia, jog darbo santykių liberalizavimas yra viena
iš sąlygų norint didinti minimalų mėnesinį atlyginimą.