Jos teigimu, Darbo partijoje nuolat būdavo įvairios sumos pinigų. „Iš pradžių nedidelės - 10-30 tūkst. litų, po to, prieš Europarlamento rinkimus, didesnės, kartais ir iki 300 tūkst. litų per dieną ar daugiau“, - teisme sakė „juodosios buhalterijos“ prižiūrėtoja.
Su teisėsauga bendradarbiauti sutikusi moteris yra saugoma valstybės, todėl į teismo salę ją atlydėjo du kaukėti Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
N. Steponavičiūtė Darbo partijos iždininke buvo išrinkta 2003 m. rudenį ir dirbo iki 2004 m. vasario pabaigos-kovo pradžios. „Dirbau visuomeniniais pagrindais, turėjau kitų darbų, todėl nusprendžiau, kad negaliu gerai atlikti savo pareigų, ir pasiprašiau atleidžiama iš iždininkių. Tačiau mano darbas su grynųjų pinigų srautais nenutrūko“, - pasakojo N. Steponavičiūtė.
Moters teigimu, centrinės būstinės pirmininko pavaduotoja Vitalija Vonžutaitė paprašė, kad ji dar šiek tiek padirbėtų - kol į iždininko vietą bus surastas kitas žmogus. Kadangi jų santykiai buvo draugiški, moteris sutiko. Tačiau darbas nesibaigė ir suradus naują iždininkę Virginiją Jagminaitę. Šiai atiteko oficialiosios Darbo partijos buhalterijos tvarkymas, o N. Steponavičiūtei teko tvarkyti grynųjų pinigų pajamas ir išlaidas.
N. Steponavičiūtė tikina, kad nuo 2004 m. kovo iki 2005 m. pradžios paimti grynųjų pinigų ji pati vykdavo į centrinę Darbo partijos būstinę. „V. Vonžutaitė man paskambindavo, liepdavo atvažiuoti. Iškart suprasdavau, kodėl esu kviečiama. Sėsdavau į savo automobilį ir važiuodavau, paimdavau supakuotus pinigus ir veždavausi juos į savo darbovietės - bendrovės „Kartonas“ patalpas. Ten juos laikydavau, apskaitydavau. Prie tų pinigų nebuvo nei sutarčių, nei pateisinamų dokumentų, iš kur jie paimti“, - kelerių metų senumo įvykius prisiminė N. Steponavičiūtė.
Anot moters, kad nepasimestų vis didėjančiose sumose, ji vykdė jų apskaitą. Kartais savo buhalterijos knygoje įrašydavo tikrų žmonių pavardes ar įmonių pavadinimus, iš kurių pinigai būdavo gauti, tačiau dažniausiai prie šių sumų atsirasdavo tik kodiniai pavadinimai, kuriuos jai nurodydavo V. Vonžutaitė.
„Čia - KKK, pasakydavo ji man, o kaip tuos pinigus apskaityti, ji man neaiškindavo“, - kalbėjo buhalterė.
N. Steponavičiūtės teigimu, pradžioje grynųjų pinigų sumos nebuvo didelės. „10, 20 ar 30 tūkst. litų, kartais iki 100 tūkst. litų. Didelės sumos, po 300 tūkst. litų, porą kartų - po 400 tūkst. litų, prasidėjo prieš rinkimus į Europarlamentą“, - sakė valstybės saugoma liudininkė.
Šias sumas grynųjų pinigų N. Steponavičiūtė vežiodavo savo automobiliu, tačiau, anot jos, visada jausdavosi nejaukiai, todėl 2005 m. pabaigoje V. Vonžutaitei pasakė, kad jai baisu ir kad šią problemą reikia spręsti.
Netrukus pinigus į „Kartoną“ jai jau atveždavo Darbo partijos darbuotojai: Mantvydas Bekešius, Vytautas Gapšys ir Gražvydas Babilius. Pinigus N. Steponavičiūtė saugojo savo pagrindinės darbovietės patalpose sudėtus į maišus arba metalinę dėžutę.
Kam pinigus reikia duoti, jai nurodydavo V. Vonžutaitė, vėliau ir V. Gapšys. Pinigus paėmęs žmogus dažniausiai pasirašydavo, tačiau ne visada.
„Pavyzdžiui, man būdavo pasakoma, kad duosi tam ir tam žmogui koncertui. Jis ateidavo, paimdavo pinigus. Vėliau, susitikusi su V. Vonžutaite, pasitikslindavau, kokiam koncertui, kokiam konkrečiam atlikėjui“, - teisme kalbėjo N. Steponavičiūtė.
Liudytojos teigimu, iš „juodosios kasos“ pinigai būdavo skiriami ne tik įvairiems renginiams ir koncertams, bet ir atlyginimams. Juos gaudavo kai kurie Darbo partijos nariai, būdavo mokamos priemokos Seimo narių padėjėjams.
Po 130 litų per mėnesį iš šios kasos gaudavo ir visi partijos skyriai, kurių buvo apie 60. Tam, kad jiems būtų lengviau mokėti ir nereikėtų kiekvieną mėnesį klausytis pretenzijų, jog pinigų dar negavo, N. Steponavičiūtė savo ir dar dviejų savo giminaičių vardu atidarė sąskaitas banke, į kurias įnešdavo grynuosius pinigus iš „juodosios kasos“, o po to pervesdavo priklausančias sumas asmenims iš skyrių.
Jų pavardes ir visus duomenimis N. Steponavičiūtė gavo iš centrinės partijos būstinės.
Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą moteris teigia mačiusi vos kelis kartus, šis pasidomėdavo, kiek pinigų yra grynaisiais, kur ir kiek jų išleista. „Partijos pirmininkas visada buvo labai užsiėmęs“, - aiškino N. Steponavičiūtė.
Būtent dėl jo užsiėmimo ji nurodymus daugiausia gaudavusi iš V. Vonžutaitės ir V. Gapšio. „Tik su jais tą „juodąją buhalteriją“ derindavau“, - tvirtino ji.
Pasak buvusios partijos buhalterės, nei ji pati, nei oficialią buhalteriją tvarkiusi V. Jagminaitė oficialiai įdarbintos Darbo partijoje nebuvo. Atlyginimus abi taip pat gaudavo iš tos pačios neoficialios kasos.
Vėliau V. Jagminaitę pakeitė Marina Liutkevičienė, tačiau ir ši atlyginimą gaudavo „juodais“ pinigais.
Šioje byloje yra keturi teisiamieji - V. Vonžutaitė, V. Gapšys, V. Uspaskichas ir M. Liutkevičienė. Kaltinimai taip pat pateikti juridiniam asmeniui – Darbo partijai.
Prokuroras yra skelbęs, kad 2004-2006 metais partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais.
Teismai yra areštavę Darbo partijai skiriamų 6 mln. 353 tūkst. litų vertės valstybės dotacijų.
Ieškinį šioje byloje yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai nebuvo sumokėti daugiau kaip 3 mln. 9 tūkst. litų privalomų mokesčių, ir įmokų bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl valstybei padarytos žalos nesumokant privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų – daugiau kaip 855 tūkst. litų.