Dabar Lietuva gynybai skiria mažiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Partijos įsipareigoja krašto apsaugos finansavimą pamažu padidinti iki 2 proc. BVP.
– Ar realūs tokie planai? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo premjero visuomeninio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie NATO Lino Linkevičiaus.
– Lietuva šiuos planus sieks įgyvendinti ne užmerkusi akis bet kokia kaina. Negriausime savo ekonomikos, tačiau galime ramiai, solidžiai artėti prie tikslo ir galiausiai skirti gynybai apie 2 proc. BVP. Turime suvokti, kad tai svarbus mūsų šalies tarptautinis įsipareigojimas.
Dabar 2 proc. BVP gynybai kriterijaus laikosi tik maždaug ketvirtadalis NATO šalių. Bet tarp jų yra valstybių, kurios ekonomikos krizę išgyvena sunkiau nei Lietuva, pavyzdžiui, Graikija.
– Bet negi Lietuvai realu net padvigubinti gynybos finansavimą, ypač prisimenant, kad ankstesnis panašus partijų susitarimas liko grynai popierinis?
– Žinoma, artimiausiu metu tai nerealu. Bet ilgalaikiu požiūriu tai nėra tuščios kalbos.
Iš ankstesnio susitarimo tikrai nieko gero neišėjo. Būtų blogai, jei prisiimtume įsipareigojimus ir vėl sėdėtume rankas sudėję. Tai pakirstų sąjungininkų pasitikėjimą Lietuva.
– Partijų susitarimas galioja iki 2016 metų. Ar tai reiškia, kad iki to laiko jau tikimasi finansavimą krašto apsaugai padidinti iki 2 proc.?
– Tokio tikslo nekeliama. Ketveri metai – tradicinis panašių susitarimų laikotarpis, atitinkantis Seimo kadencijos trukmę.
Aišku, pasirašyti dokumentą nepakanka. Partijos turėtų pasistengti šiam susitarimui suteikti realų turinį.
– Tačiau jokios konkrečios datos, kada Lietuva galėtų skirti gynybai apie 2 proc. BVP, nėra numatyta?
– Labai sunku tai prognozuoti. Juk niekas nežino, kada gali kilti kokia nors krizė. Valstybei reikia subalansuoti interesus – svarbus ne tik karinis, bet ir socialinis, energetinis saugumas.
– Ar apskaičiuota, atsižvelgiant į BVP augimo prognozes, kiek pinigų reikėtų papildomai skirti gynybai, kad būtų bent priartėta prie 2 proc. lygio?
– Skaičiuoti galima tada, kai rengiamas kitų metų biudžetas. Partijų susitarimas – politinis dokumentas, juo konkretūs finansiniai parametrai nenustatomi.
Bet kai ekspertai planuos kitų metų biudžetą, tikiuosi, jie numatys krašto apsaugos finansavimo didinimą pagal šalies galimybes, nes dabar Lietuva Šiaurės Atlanto aljanse antra nuo galo pagal išlaidas gynybai.
– Kuri šalis gynybai skiria dar mažesnę savo BVP dalį?
– Tai Liuksemburgas, kuris ir labai mažas, ir nepaprastai turtingas. Islandija visai neturi kariuomenės.
Tačiau Lietuva negali lygiuotis į šias šalis. Mūsų visai kita saugumo situacija. Būtina didinti krašto apsaugos finansavimą ir tolygiau dalytis gynybos išlaidomis su sąjungininkais.
– Kas vertė partijas būtent dabar pasirašyti tokį susitarimą – noras artėjant Seimo rinkimams įtikti krašto apsauga susirūpinusiems žmonėms ar JAV spaudimas sąjungininkams prisiimti didesnę karinių išlaidų naštą?
– Tokie susitarimai nėra derinami su rinkimų kampanijomis.
Kita vertus, keičiantis valdžiai reikia išsaugoti gynybos politikos tęstinumą, todėl labai svarbu, kad partijos susitartų tęsti įsipareigojimus.
Be to, artėja NATO viršūnių susitikimas Čikagoje. Puoselėjame daug vilčių, kad bus pritarta Lietuvai svarbiems gynybos projektams. Aišku, mums reikia parodyti, kad mūsų šalis taip pat pasirengusi laikytis įsipareigojimų ir dėl to svarbiausios partijos sutaria.
Tiesa ir tai, kad JAV spaudžia didinti gynybos išlaidas, bet tai taikoma visiems Europos sąjungininkams, ne vien Lietuvai.
Juk JAV apmoka net 75 proc. visų NATO išlaidų. Šios šalies rinkėjai klausia savo politikų: „Kodėl turime finansuoti visų mūsų sąjungininkų saugumą?” Tai negali tęstis amžinai, europiečiai taip pat turi prisiimti savo naštos dalį.