„Yra Lietuvos žmonių teisė rinkti parašus ir reikalauti, kad
vienas ar kitas klausimas būtų sprendžiamas referendume, bet kai
tokios iniciatyvos imasi patys Seimo nariai, tai yra šiek tiek
kitoks reikalas. Tai investuotojui („Hitachi“. - Red.) gali sukelti
abejonių dėl to, kiek politinės valios, kiek sutarimo tokiu svarbiu
klausimu yra Lietuvoje“, - antradienį interviu Lietuvos radijui
sakė Premjeras.
Paklaustas, ar kompanija „Hitachi“ būtų susirūpinusi, jei
Seimas visgi nuspręstų rengti referendumą, A. Kubilius teigė
atsakyti negalįs, tačiau pabrėžė, jog toks parlamento sprendimas
būtų nelogiškas.
„Aš tikrai nesiimu atsakyti už strateginį investuotoją. Mes
patys turbūt turėtume būti susirūpinę, kad esant priimtam ir
galiojančiam Atominės elektrinės įstatymui Seime priimami tokie
sprendimai - tokiu atveju būtų sunku ir logiškai, ir juridiškai
paaiškinti. Tai reiškia, kad veikiant Atominės elektrinės įstatymui
yra siūloma referendume tokį pat įstatymą dar kartą patvirtinti“, -
antradienį sakė Premjeras.
A. Kubiliaus teigimu, jeigu šiuo metu būtų apsispręsta rengti referendumą dėl planuojamos statyti VAE, jis vėliausiai turėtų įvykti rugpjūtį, o tai brangiai kainuotų mokesčių mokėtojams.
Pačios referendumo klausimo formuluotės, kurios teikiamos
svarstyti, Ministrų Kabineto vertinimu, nėra juridiškai teisingos.
Vyriausybės vadovo vertinimu, referendumo rengėjai turi labai
aiškiai juridiškai formuluoti klausimą, kuris teikiamas žmonių
svarstymui.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nevertina siūlymų rengti
referendumą dėl planuojamos statyti VAE, tačiau pabrėžia piliečių
teisę reikšti savo nuomonę visokiomis priemonėmis.
Skaičiuojama, kad VAE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų.
Lietuvos dalis sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės
statybos prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021
metais.
Skelbta, jog elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po
7-10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10-15 centų už kilovatvalandę
kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola visiškai turėtų
būti grąžinta iki 2038-2040 metų.
Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai,
joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis